Deliuvis
Deliuvis, deliuvinės nuogulos, deliuvio šleifas – purių uolienų dūlėsių santalka aukštumų papėdėje ir šlaitų žemutinėje dalyje.[1] Ploniausias būna šlaitų viršuje, o storiausias – šlaitų papėdėse (deliuvio šleifas).[2] Susiformuoja veikiant tekančiam vandeniui (nuo šlaitų dūlėsius nuplauna lietaus srautai ir tirpsmo vandenys) bei sunkio jėgai (grunto dalelės slenka šlaitais).[1] Šlaite dūlėsių nelieka (atsiveria uolienos), kai jų pašalinimas spartesnis už dūlėjimo procesą.[2]
Deliuvio nuogulos silpnai išrūšiuotos, nepasižymi sluoksniuotumu.[1] Deliuvis sudėtimi primena aukštesniuose šlaituose ir viršūnėse esančias uolienas.[1] Koliuviu tampa, nuslinkęs šlaito papėdėn ir liovęsis judėti.[2]
Deliuvyje pasitaiko įvairių metalų sąnašynų (alavo, aukso, volframo).[1]