Deivoniškių koplyčia
54°28′20″š. pl. 23°12′44″r. ilg. / 54.472348°š. pl. 23.212238°r. ilg.
 | |
|---|---|
_koply%C4%8Dia.JPG)
| |
| Savivaldybė | Kalvarijos savivaldybė |
| Gyvenvietė | Deivoniškiai (Kalvarija) |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1991 m. |
Deivoniškių koplyčia ir stebuklingas šaltinėlis yra Deivoniškių kaime, Kalvarijos savivaldybėje, 7 km į šiaurę nuo Kalvarijos, prie kelio Via Baltica. Koplyčia stūkso įkalnėje kaimo kapinaitėse, prie stebuklingu laikomo šaltinio, šalia vieškelio, nuo plento vedančio į Valavičius, prie Sūduonios upelio, virtusio kanalu.
Deivoniškių šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Deivoniškių kaimo kryžius ir stebuklingas šaltinis išgarsėjo XIX a. pradžioje, kai imta šnekėti apie stebuklingus išgijimus.[1] Pasak legendos (iš knygelės „Deivoniškių kryžius“, išleistos 1897 m. spaustuvėje „Garso Amerikos lietuvių“), vietos gyventojas Jurgis Bendaravičius susapnavo sapną, kad pas žydą stovi skrynia su šventu paveikslu, kurį reikia išpirkti. Klausydamas sapno jis taip ir padarė: iš žydo išpirko Panelės Švenčiausiosios paveikslą, dauboje prie Sūduonios tilto pastatė kryžių, ant kurio pakabino tą paveikslą. Po to Bendaravičius tą kryžių dažnai lankė, atsinešdavo skanumynų ir viliodavo kaimo vaikus prie naujo kryžiaus pasimelsti ir apsiprausti arba atsigerti šalia esančiame šaltinėlyje. Motinos pamatė, kad anksčiau sirgę vaikai greitai pasveiko, todėl pradėjo čia vežti ir iš toliau sergančius vaikus ir suaugusius ligonius.
Šioje vietoje koplyčia pastatyta 1991 m. (arch. Laimanas Masilionis). Dabar per Sekmines čia aukojamos šv. Mišios, susirenka maldininkų iš aplinkinių vietovių ir iš toliau.[2][3] Šio šaltinio vandens galima patogiai pasisemti iš šulinio.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prasidėjus Atgimimui Lietuvoje, 1989 m. pavasarį prie Deivoniškių kryžiaus, (tuomet Marijampolės rajone), buvo organizuota talka. Ją surengė Jonas Vaclovas Bukevičius, o dalyvavo aplinkinių Trakiškių, Jonų, Kampinių kaimų gyventojai, dar gyvavusio „Gintaro" kolūkio pirmininkas V. Kisielius. Buvo išvalyti krūmai, nupjauti nereikalingi medžiai, išversti kelmai. Prie kryžiaus buvo įrengta laikina koplytėlė, kurioje per Sekmines buvo aukojamos šv. Mišios. Mišiose ir literatūrinėje popietėje dalyvavo per tūkstantį žmonių. Buvo dainuojamos anksčiau uždraustos lietuviškos dainos. Po tokio didelio žmonių sujudimo, „Gintaro" kolūkio pirmininkas pasiūlė čia pastatyti koplyčią ir tęsti senas Sekminių minėjimo šioje vietoje tradicijas. Dar rengiant statinio projektą, prie Deivoniškių kryžiaus 1990 m. balandžio 7 d. įvyko antroji talka. Jos metu išardyta gyvulių aptvarų spygliuota viela, būsimos koplyčios sklypas aptvertas nauja medine tvora, pasodinta eglaičių.
1990 m. balandžio 23 d. Marijampolės rajono architektas patvirtino Deivoniškių koplyčios projektą, sukurtą landšafto architekto L. Masilionio. Balandžio 26 d. pradėti kasti koplyčios pamatai. 1990 m. rudenį sienos buvo pabaigtos, laikinai uždengtas stogas. 1991 m. užkeltas bokštelis, įdėti langai, geležinės durys, vidus iškaltas dailylentėmis. Darbus atliko vietiniai meistrai.
Koplyčia iškilmingai pašventinta 1991 m. gegužės 19 d. per Sekmines: buvo aukojamos šv. Mišios, dalyvavo tremtinių choras. Po metų, 1992 m. pavasarį į koplyčios bokštelį buvo įkelta šv. Mergelės Marijos statula.
Kryžių kalnelyje prie koplyčios pastatyti kryžiai:
- 1990 m.: medinis kryžius su puošybos elementais (aut. Vytautas Kulboka ir Vytautas Lukšys iš Trakiškių k., J.V. Bukevičius iš Jonų k.), apie 5 m aukščio, skirtas pavasarininkų pirmininkui politiniam kaliniui Vincui Kulbokai atminti.
- 1991 m.: metalinis kryžius su puošybos elementais (aut. Romualdas Savčenko), apie 5 m aukščio, skirtas partizanams Justinui Butanavičiui ir Juozui Borutai, žuvusiems 1948.09.16, atminti.
- 2001 m.: atstatytas pagal seną fotografiją medinis kryžius (aut. Romas Jasenauskas, Algirdas Jasinskas, J.V. Bukevičius iš Jonų k.), apie 5,5 m aukščio; senasis kryžius buvo pastatytas Deivoniškiuose 1824 m. Jurgio Bendaravičiaus, restauruotas 1852 m.
- 2002 m.: metalinis kryžius su puošybos elementais, pritvirtintas ant lauko akmens (aut. kalvis Romas Karpavičius iš Padovinio k., Marijampolės sav.), 2,4 m aukščio, skirtas žuvusiems už tėvynę Vincui ir Juozui Būbniams, Stasiui Treikauskui.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Koplyčia 2016 m. -
Interjeras -
Šulinys, įrengtas virš šaltinio
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- sud. Asta Jankeliūnienė. Kalvarijos krašto kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės. Marijampolė: Piko valanda, 2006 m. ISBN 9955-642-32-7
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Kalvarijos savivaldybės administracija - Geografinė padėtis, gyventojai, istorija“. kalvarija.lt. 2015-11-30. Suarchyvuota iš originalo 2014-03-28. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
- ↑ „Deivoniškių stebuklingas šaltinis ir koplytėlė - LTPL“. ltpl.eu. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-03. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
- ↑ „Stebuklingųjų šaltinukų beieškant | LENKIJOS LIETUVIAI“. punskas.pl. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-02. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
