Debeikių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
55°34′52″š. pl. 25°19′25″r. ilg. / 55.5810°š. pl. 25.3237°r. ilg.
Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Anykščių |
| Savivaldybė | Anykščių rajonas |
| Gyvenvietė | Debeikiai |
| Adresas | Gedimino g. 11 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1913 m. |
| Stilius | neogotika |
Debeikių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Debeikių miestelyje, 5 km į rytus nuo kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis . Bažnyčios dekoras yra dailės paminklas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji bažnyčia minima 1760 m. Debeikių koplyčioje 1769 m. leista laikyti pamaldas. Steigiamai parapijai dvaras paskyrė 1,5 valako žemės, 1785 m. dovanojo 2 400 sidabrinių rublių. 1799 m. pastatyta medinė bažnyčia (pašventinta 1801 m.). Joje buvo 3 altoriai. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Debeikių bažnyčios metrikų knygos rašytos nuo 1789 m.
Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1906–1913 m. klebono Povilo Šimkevičiaus, vėliau klebono Domininko Mikšio rūpesčiu (už 61410 rb) 1912–1913 m. pastatyta parapijos salė. Į Rusiją 1915 m. išvežti 3 varpai ir negrąžinti. 1918 m. įsisteigė pavasarininkų kuopa. Vyskupas Pranciškus Karevičius 1921 m. bažnyčią konsekravo. 1924 m. Kaune nuliedinti 2 varpai, 1926 m. nupirktas trečias. 1928 m. įrengtos reljefinės Kryžiaus kelio stotys (dail. Vladas Čižauskas), pastatyti vargonai. 1938 m. bažnyčia išdažyta.
Debeikiuose 1920–1947 m. klebonavo Kazimieras Mikelinskas (1889–1957).[1] Jis 1947 m. ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1957 m.; palaidotas bažnyčios šventoriuje. Kunigaudamas Debeikiuose K. Mikelinskas rūpinosi naujai pastatytos bažnyčios įrengimu: pastatyti Karaliaučiaus meistro Bruno Gėbelio 22 balsų pneumatiniai vargonai, nupirktos kryžiaus kelio stotys, padirbtos šešios klausyklos, nupirkti varpai, išdekoruotas bažnyčios vidus ir kt. Didelis kunigo darbas – su istoriko kruopštumu 1947 m. parašyta parapijos istorija (rankraštyje). 2003 m. bažnyčios 90-metų jubiliejui šis darbas išleistas atskira knyga.[2]
1950 m. suimtas ir nuteistas 10 m. klebonas Jurgis Šimonėlis. 1973–1992 m. klebonavo Alfonsas Gražys (1923–1992).
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano (42,5 × 25 m), dvibokštė, su apside ir bokšteliu. Šventoriaus (84 × 52 m) tvora 1921 m. sumūryta iš akmenų ir raudonų plytų. Garsėja vargonais.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Parapijos puslapis Archyvuota kopija 2018-10-22 iš Wayback Machine projekto.