Davyd Haradokas
| Davyd Haradokas blrs. Давыд-Гарадок | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Bresto sritis
|
| Rajonas | Stolino rajonas |
| Įkūrimo data | 1127 |
| Gyventojų | 5 842 |
| Pašto kodas | 225540 / +375 2139 |
Davýd Haradòkas [1] (blrs. Давыд-Гарадок; arba Davi̇̀d Gorodòkas, rus. Давид-Городок) – miestas pietų Baltarusijoje, Bresto srityje, 75 km į šiaurę nuo Pinsko, prie Horynės upės. Maisto pramonė, metalo apdirbimas. Medinė Šv. Jurgio cerkvė (XVII a. antroji pusė, perstatyta 1724 m.).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesto centre išliko pylimu apjuostas piliakalnis, kurį 1937–1938 m. tyrinėjo R. Jakimovičius, 1967 m. – P. Lysenka. Rasta XII a. ręstinių gyventojų būstų, medinės cerkvės ir medinio grindinio liekanų, medžio, kaulo, geležies, stiklo dirbinių, molinių indų šukių. Piliakalnio papėdėje yra XII a.–XIV a. gyvenvietės liekanų, prie miesto – I a.-V a. kapinynas.
Miestas pradėjo kurtis XI a. pabaigoje – XII a. pradžioje Harynės dešiniajame krante, aplink piliakalnį, nuo XIV a. minimas rašytiniuose šaltiniuose.[2] XII a. priklausė Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystei, XIII a. valdė totoriai, XIV a. pradžioje Ldk Vytenis prijungė prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės. Ldk Vytauto Didžiojo laikais pastatyta pilis, kuri stovėjo iki XVIII a. XIV a. pabaigoje – XVI a. Davyd Haradoko kunigaikštystės centras. 1522 m. atiteko karalienei Bonai Sforcai, 1558 m. – Radvilų giminei. 1581 m. suteiktos Magdeburgo teisės.
1793–1917 m. Davyd Haradokas priklausė Rusijos imperijai, nuo 1796 m. Minsko gubernijai. XIX a. buvo miestelis ir dvaras Mozyriaus apskrityje, buvo cerkvė, katalikų parapija,[3] vietovė priklausė Chorsko valsčiui.[4] Po I pasaulinio karo trumpai gyvavo Davyd Haradoko valsčius, nors 1919 m. rugpjūčio 14 d. Davyd Haradokas buvo išbrauktas iš valsčiaus sudėties.[5] 1921–1939 m. priklausė Lenkijai, nuo 1939 m. – Baltarusijai, 1940 m. gavo miesto teises.[6]
Sovietmečiu tapo prietaisų pramonės centru.[7]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1931 m. | 1991 m. | 2002 m. | 2009 m. | 2019 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 10 500 | 7 700 | 7 200 | 6 700 | 5 818 | ||
| ||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Davyd Haradokas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 325
- ↑ Dawidgródek. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 914 psl. (lenk.)
- ↑ Dawidgródek. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 391 psl. (lenk.)
- ↑ Dziennik Urzędowy Zarządu Cywilnego Ziem Wschodnich z dnia 14 sierpnia 1919, Nr. 12, poz. 99
- ↑ Davyd Haradokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 541 psl.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 127