Dausynų atminimo ženklas partizanams

Koordinatės: 55°44′50″š. pl. 21°45′19″r. ilg. / 55.747176°š. pl. 21.755229°r. ilg. / 55.747176; 21.755229
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dausynų atminimo ženklas partizanams
[[Image:|250px]]
Dausynų atminimo ženklas partizanams
Dausynų atminimo ženklas partizanams
Koordinatės
55°44′50″š. pl. 21°45′19″r. ilg. / 55.747176°š. pl. 21.755229°r. ilg. / 55.747176; 21.755229
Vieta Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Endriejavo seniūnija
Aukštis 1,6 m
Plotas 4 m²
Naudotas Pastatytas 2008 m.

Dausynų tipinis atminimo ženklas partizanams atminti yra šiaurės rytiniame Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Dausynų kaime (Endriejavo seniūnija).

Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ženklas betoninis, tipinis, trikampis stačiasienis, su Vyčio kryžiaus siluetu viršūnėje, įmontuotas į apskritą betoninį cokolį, pagrindiniu fasadu atsuktas į pietus. Priekinėje plokštumoje yra įgilintas 14 eilučių memorialinis tekstas: „DAUSYNŲ KAIME / 1945 06 03 / ŽUVO TICO BŪRIO / PARTIZANAI // GRUPĖS VADAS / JUOZAS VAIŠVILAS / G. 1922 M. / PRANAS GENČAS / G. 1927 M. / ANTANAS LUČINSKAS / G. 1929 M. / KAIMO GYVENTOJAS / JURGIS DIRGĖLA / G. 1930 M“.

Paminklinės teritorijos plotas – 4 m². Tipinio atminimo ženklo aukštis – 1,6 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mižuikų apylinkės miškuose 1944 m. pabaigoje ėmė burtis Kretingos ir Telšių apskričių paribyje buvusių Kulių, Endriejavo, Plungės ir Rietavo valsčių partizanai, priklausę Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos būriui, kuriam 1945 m. vadovavo Kostas Ticius (Ticas). 1945 m. birželio 3 d. per enkavedistų ir NKVD kariuomenės rezervo surengtą karinę baudžiamąją operaciją Dausynų kaime netoli Juozo Vaišvilo namų į apsuptį pateko K. Ticiaus (Tico) būrio 5 partizanų grupė. Per susišaudymą žuvo grupės vadas Juozas Vaišvilas (g. 1922 m.), partizanai Pranas Genčas (g. 1927 m.), Antanas Lučinskas (g. 1929 m.) ir kaimo gyventojas Jurgis Dirgėla (g. 1930 m.).[1] Į enkavedistų nelaisvę, pasibaigus šoviniams, pateko partizanas Stasys Vaišvila.[2] Pasislėpti pavyko tik sunkiai sužeistam Antanui Ruškiui (1924–2012).[3]

Žuvusiems atminti 2008 m. spalio 8 d. Dausynų kaimo pakelėje buvo pastatytas tipinis atminimo ženklas[4] (autorius – dizaineris Romas Navickas, Vilnius).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Atlasas. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010. – P. 154, el. Nr. 45-3
  2. Antanas Ruškys. Mūsų gyvenimo keliais: [prisiminimai, eilėraščiai]. – Vilnius, 2012
  3. Stanislovas Abromavičius. Drožinėjantis ir eiliuojantis žemaitis. – Varpas. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos leidinys. – 2011
  4. Įamžintos genocido ir rezistencijos aukų atminimo vietos. – Klaipėda2008 m. spalio 13 d.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]