Daugiaskiltis varpenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Botrychium multifidum
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum)
Daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Driežlieliūnai
( Ophioglossophyta)
Klasė: Driežlielainiai
( Ophioglossopsida)
Eilė: Driežlieliečiai
( Ophioglossales)
Šeima: Driežlieliniai
( Ophioglossaceae)
Gentis: Varpenis
( Botrychium)
Rūšis: Daugiaskiltis varpenis
( Botrychium multifidum)

Daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum) – driežlielinių (Ophioglossacea) šeimos varpenių (Botrychium) genties augalas. Priklauso sporinių induočių grupei. Cirkumpoliarinė ir subkontinentinė rūšis. Lietuvoje reta, dažniausiai aptinkama Baltijos aukštumose ir pajūryje.

Biologija ir ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios genties paparčiai yra palyginti nedideli 5 iki 30 cm aukščio.[1] Skirtingai nei dauguma paparčių B. multifidum turi susitraukiančias šaknis, kurios padeda augalui įsitvirtinti, įterpdamos juos giliai į dirvožemį.[2] Lapo vegetatyvinė dalis ilgakotė, gelsvai žalia, mėsinga, 2-3 kartus plunksniška, išaugusi arti augalo pamato.[3] Daugiametis, sporinis augalas su šakniastiebiu. Geofitas. Sterili lapo dalis (trofoforas) žiemojanti, atsišakoja arti kotelio pagrindo, lakštas dažnai horizontalus, prigludęs prie žemės, su ilgu lapkočiu. Vidutinio ūksmingumo buveinių augalas.[4]

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauginasi sporomis, kurios susiformuoja rausvose, rutuliškose sporangėse. Sporifikuoja liepos – rugpjūčio mėnesiais.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plačiausiai paplitusi Vidurio ir Šiaurės Europoje, Rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Dažniausiai aptinkama pušynų aikštelėse bei nederlingose žemažolėse pievose. Auga rūgščiuose, drėgnuose ar vidutiniškaim drėgnuose dirvožemiuose.

Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Naujalis J. R., Meškauskaitė E., Juzėnas S., Meldžiukienė A. Botanikos praktikos darbai: archeologiniai ir žiediniai augalai: vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslo studijų programų studentams. -Vilnius, 2009.
  2. Stevenson, Dennis WM. (1975). '' Taxonomic and Morphological Observations on Botrychium multifidum (Ophioglossaceae)'' . 23 (4): 198–204.
  3. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 39
  4. Lietuovos raudonoji knyga. – Lututė, 2021