Datė Masamunė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Date Masamunne


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.

Date Masamune (jap.: 伊達 政宗, tikslus vardo rašymas nežinomas) gimė rugsėjo 5 d., 1567 m., mirtis datuojama birželio 27 d., 1636 m. Jis laikomas viena žymiausių istorinių asmenybių, gyvavusių Japonijos Adzuči Momojamos (jap.: Azuchi-Momoyama) ir ankstyvojo Edo periodo laikotarpio metu. Įpėdinis, priklausantis ilgaamžei bei galingai damijo giminei, įsikūrusiai Tohoku regione (jap.: Tōhoku). D. Masamune laikomas dabartinio Sendai miesto įkūrėju. D. Masamune istoriniuose šaltiniuose bei legendose apibūdinamas kaip išskirtinių gabumų taktikas bei strategas karo srityje. Dar vienas, unikalus bruožas, išskyręs jį iš kitų to meto žymių asmenybių, buvo tai, kad D. Masamune neturėjo vienos akies. Apie jos netekimą sklando įvairūs mitai, o interpretacijos varijuoja nuo didvyriško pasiaukojimo kito gerovei iki perdėto prieraišumo pavaldiniui, kas jam atsipirko nedėkinga piktadaryste. D. Masamune, dėl jau minėto regos organo neturėjimo, dažnai žmonių vadinamas Dokuganriju (jap.: 独眼竜, dokuganryū), kas, išvertus pažodžiui, reiškia „Vienaakis drakonas“. Date Masamune yra XVII a. Sengoku (Kariaujančių valstybių laikotarpis (jap.: 戦国時代, Sengoku jidai)), vėliau dažnai vadinamo Momojamos (jap.: Momoyama), laikotarpio Sendai daimyjo, legendinis karys ir vadovas. Masamune dar žinomas kaip daugybės istorinių japonų filmų ir dramų veikėjas. Jį vaidino Kenas Vatanabė (jap.: Ken Watanabe) populiarioje 1987 NHK televizijos kanalo serijinėje dramoje „Dokudžianrūju Masamune (jap.: Dokuganryū Masamune)“

Jaunystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

D. Masamune buvo vyriausias Datės Terumunės (jap.: Date Terumune) sūnus. Gimė Jonezavos (jap.: Yonezawa) pilyje (dabartinėje Jamagatos (jap.: Yamagata) prefektūroje). 1581 m., keturiolikmetis D. Masamune dalyvavo pirmame mūšyje. Padėjo tėvui kovoti su Soma (jap.: Sōma) gimine. 1584 m., būdamas septyniolikos, D. Masamune pakeitė tėvą Terumune, kuris nusprendė atsistatydinti iš feodalo pozicijos ir užleisti vietą sūnui. Manoma, kad pati Date giminė atsirado ankstyvojo Kamakuros periodo metu, Isa Tomomunė (jap.: Isa Tomomune) laikomas jos pradininku . Pastarasis atkeliavo iš Isos (jap.: Isa) rajono, lokalizuojamo Hitačio (jap.: Hitachi) provincijoje (dabartinė Ibaraki (jap.: Ibaraki) prefektūra). Šeima sau vardą pasirinko iš Date rajono (dabar jos vietoje įsikūrusi Fukušimos prefektūra (jap.: Fukushima)) Mucu (jap.: Mutsu) provincijoje, pastaroji Minamoto no Joritomo (jap.: Minamoto no Yoritomo) paliepimu buvo padovanota  Isai Tomomune.  Pirmasis Kamakuros (jap. Kamakura) šiogūnas už pagalbą Genpei (jap.: Genpei) karo metu (1180–85 m.), taip pat už prisidėjimą Minamoto Joritomos (jap.: Minamoto no Yoritomo) kovoje dėl valdžios su broliu, Minamoto no Jošitsune (jap.: Minamoto no Yoshitsune). D. Masamunės armija buvo lengvai atpažįstama dėl pastarosios juodų šarvų ir  aukso spalvos galvos apdangalų bei šalmų.

Kariniai Veiksmai

D. Masamune žinomas dėl kelių aspektų, kurie padėjo jam išsiskirti iš kitų žymių Damijo laikotarpio asmenybių. Ypač įsimintinas pusmėnulio formos ženklu papuoštas šalmas, kėlęs baimę priešams. Vaikystėje persirgęs raupais D. Masamune apako viena akimi. Tiksliai nežinoma, kaip jis vėliau neteko organo visiškai. Egzistuoja įvairios teorijos, kas kaltas dėl akies praradimo. Kai kurie šaltiniai teigia, kad D. Masamune pats išsiplėšė akį, kai klano vyresnis pastebėjo, kad kovos metu tai taptų silpna vieta. Kita teorija skelbia, kad per didelis pasitikėjimas vasalu Katakura Kojurogouge lėmė akies sužeidimą. Dėl šio dalinio apakimo D. Masamune vadinamas Vienaakio (jap.: 独眼竜, Dokuganryū) Drakono vardu.

Pasinaudojant kelių kartų senumo vedybų iš išskaičiavimo tradicija, Date klanas sudarė sąjungas su kaimyniniais klanais. Tačiau, nepaisant pripažinimo tarp kitų giminių, dažnai kildavo vidiniai nesutarimai tarp klano narių. Po D. Masamunės iškilimo 1584 m., Date giminės vasalas Ouči Sadatsuna dezertyravo į Aidzu regiono Ašinos klaną. Už išdavystę D. Masamune paskelbė Oučiui Sadatsunai ir Ašinai karą. Pradėta persekiojimo kampanija, kuria siekta sučiupti  A. Sadatsuną.

Anskčiau šališkų tpui priskirti alijansai buvo nustumti į šalį, kai persekiojimo metu užkariautos Sadatsunos šalininkų žemės. Į savo priežiūrą D. Masamune pajungė ir Mutsu ir Deva provincijas, kurios buvo giminingos Date klanui. 1585 m. Žiemą vienas iš O. Sadatsunos sąjungininkų, Hatakeyama Yoshitsugu, pripažino pralaimėjimą. D. Masamune sutiko priimti kapituliaciją, bet su sąlyga, kad Hatakeyama atiduos beveik visą turimą teritoriją. To pasekmėje Yoshitsugu pagrobė Masamunės tėvą Terumune, kuris tuo metu rezidavo Miyamori pilyje, kad susitikimo su sunūmi metu galėtų aptarti sūnaus karinę politiką. Incidentas pasibaigė Yošitsugu ir Terumunės žūtimis, kai atsitraukiantis Hatakejama būrys susidūrė su besivejančiais D. Masamunės padaliniais prie Abukumos upės. Egzistuoja įvairūs įrašai apie įvykį, tačiau dažnai jie vaizduoja skirtingas įvykių versijas, todėl nelaikomi patikimais. Vėliau D. Masamune dalyvavo daugybėje mūšių dėl valdžios su kaimyninėmis gentimis, ir, po Ašinos sutriuškinimo Suriageharos mūšyje 1589 m., D. Masamune pavyko Aidzu paversti pagrindine baze tolimesniems kariniams planams vykdyti.

Date Masamune statula, Sendai pilis.

Tarnyba pas Hidejošį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1590 m. Tojotomi Hidejošis užėmė Odavara pilį ir privertė Tohku regiono daimyos dalyvauti pilies užgrobimo kompanijoje. Iš pradžių D. Masamune paprieštaravo ir nesutiko su Hidejošio ketinimais. Tačiau neturėjo pasirinkimo ir privalėjo paklusti įsakymams. Tuo metu Hidejoši turėjo galios valdyti visą Japoniją ir buvo netiesioginis jos valdovas. D. Masamunė delsė paklusti ir apgalvotai vilkino laiką. Hidejošis siuto ant neklusnaus pavaldinio. Už tai masamunei grėsė mirties bausmė. Prieš egzekuciją D. Masamune apsivilko geriausiais rūbais ir, neparodydamas jokio susirūpinimo dėl savo gyvybės, nuėjo pas įniršusį valdovą. Nenorint sukelti daugiau rūpesčių, Hidejošis pasigailėjo Masamunės ir atšaukė įsakymą nužudyti D. Masamune sakydamas, kad „Jis dar gali būti naudingas“.

Už tarnybą pas Hidejošį, D. Masamunei padovanota Ivatesavos pilis ir ją supančios žemės. 1591 m. D. Masamunė persikėlė ten gyventi, atstatė sugriautą pilį, kurią pervadino Ivadejamos vardu ir sudarė puikias sąlygas kurtis miestui jos papėdėje. Ivadejamoje Masamune gyveno 13 m., regioną paversdamas vienu svarbiausių politinių ir ekonominių centrų. D. Masamune ir jo kariai, kaip Hidejošio pajėgų dalis, pasižymėjo mūšiuose korėjiečių invazijos metu. Po Hidejošio mirties,  paklausęs Katakuros Kodžiūro (jap.: Katakura Kojūrō), D. Masamune perėjo į Tokugavos Iejasu (jap.: Tokugawa Ieyasu) pusę.

Tokugavos Iejasu D. Masamunei suteikė lordo titulą ir padovanojo didžiulę  derlingą Sendai valdą. Greitai D. Masamune tapo vienu iš  galingiausių ir įtakingiausių feodalų Japonijoje. Tokugava buvo pažadėjęs D. Masamunei milijono koku (žemės matavimo vienetas, lygus 1 m2) vertės feodą. Bet, net po drastiškų reformų, valda tesiekė 640 tūkst. Koku. Didžiausia žemių dalis buvo naudojama Edo regionui išmaitinti. 1604 m. lydimas 52 tūkst. Jam pavaldžių vasalų ir jų šeimomis, D. Masamune persikėlė į mažą Sendai regiono žvejų kaimą, palikdamas savo ketvirtą sūnų Date Muejasu atsakingu už sklandų Ivadejamos valdymą. Vėliau D. Masamune savo valdą išplėtė ir pavertė į klestintį miestą.

Nepaisant to, kad D. Masamune buvo meno globėjas ir domėjosi įvykiais kitose šalyse, taip pat jis buvo agresyvus ir ambicingas daimyjo. Kai jis perėmė Date klano valdymą į savo rankas, patyrė kelis nežymius pralaimėjimus galingiems ir įtakingiems klanams, kaip  Ašina (jap.: Ashina). Istorikai ginčijasi, kad šių pralaimėjimų kaltininkas - D. Masamunės nepatyrimas ir jo neapdairumas, kai tuo tarpu kitų teigiama, kad D. Masamunės pralaimėjimą lėmė kitos, mažai istorikams žinomos, priežastys. Dėl savo įrodymų stokos klausimas paliekamas ginčytinu.

D. Masamune buvo laikomas galingiausiu šiaurinės Japonijos feodalu. Dėl jam suteikiamų titulų žmonės į jį  žiūrėjo su nepasitikėjimu. Kitiems feodalams D. Masamune buvo potenciali grėsmė, varžovas, bet kada galintis tapti mirtinu priešu. T. Hidejošis atėmė iš D. Masamunės dalį jam priklausančių žemių, pretekstu vadinant D. Masamunės vėlavimą prisijungti prie pagrindinių pajėgų Odavaros (jap.: Odawara) apsuptyje siekiant sutriuškinti Hodžį Udžimasą (jap.: Hōjō Ujimasa). Vėlesniame D. Masamunės gyvenimo etape, T. Iejasu (jap.: Tokugawa Ieyasu) vėl išplėtė savo įtakos zoną ir jam priklausančios teritorijos ribas. T. Iejasu labai skeptiškai žvelgė į D. Masamunės vykdomą politiką bei dažnai kritikavo patį D. Masamune.

Nepaisant to, kkad T. Iejasu ir kiti Date giminės sekėjai buvo nuolat įtarūs ir nepasitikėjo D. Masamune, pastarasis niekada nenusižengė. D. Masamune ištikimai tarnavo Tokugavai ir Tojotomiui. Jis dalyvavo Hidejoųio karinėse kompanijose Korėjoje ir Osakoje. Kai T. Iejasu gulėjo mirties patale, D. Masamune jį lankė ir skaitė Dzen (jap.: zen) poezijos kūrinių ištraukas. Taip pat žinoma, kad D. Masamune buvo labai gerbiamas dėl jo etikos.  Iki šių dienų išlikęs ir dažnai cituojamas aforizmas: „Dorumas, viršijantis normos ribas, tampa sąstingiu bei nepaslankumu, o besaikis mėgaujasimasis kitų palankumu - pavirsta silpnybe (angl. vert.: “Rectitude carried to excess hardens into stiffness; benevolence indulged beyond measure sinks into weakness”).

Kultūros ir meno puoselėtojas, krikščionybės bei jos idėjų globėjas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

D. Masamune išplėtė prekybą atokiame, toli nuo vandens telkinių esančiame, Tohoku regijone. Nepaisant to, kad iš pradžių D. Masamunei teko atremti priešiškai nusiteikusių klanų atakas, po kelių pralaimėjimų galiausiai  jam pavyko įsitvirtinti vienoje iš didžiausių valdų tuometiniame Tokugavos šiogūnate. Jis pastatė daug rūmų, dirbo ir rengė projektus, skirtus regiono tobulinimui bei gražinimui.

Taip pat D. Masamune žinomas užsieniečių skatinimu atvykti į jam pavaldžias žemes. Remiantis tuo, kad D. Masamune rėmė ir garsino Japonijos interesus atstovavusią delegaciją, turėjusia užmegzti ryšius su Romos popiežiumi, teigiama, kad jis domėjosi ir užsienietiškomis technologijomis. Jo noras pritaikyti kitataučių naujadarus lyginamas su kitų tuometinių lordų, tokių kaip Oda Nobunaga. Tačiau, T. Iejasu uždraudus krikščionybę, D. Masamune pakeitė savo mąstyseną ir sugrįžo prie senųjų, neigiančių išorinį pasaulį ir jo išradimus, pažiūrų, nes bijojo valdovo rūstybės. Nors ir nepritarė tokiems veiksmams, D. Masamune privalėjo leisti T. Iejasu persekioti jo žemėse gyvenančius krikščionis. Po naujai įsigaliojusių įstatymų, dar 270 m. Tohoku išliko klestinčia prekybos ir turistų traukos vieta. D. Masamunei priklausęs Matsušima, salynas, sudarytas iš nedidelių salelių, dėl savo grožio bei jame tvyraujančios ramybės, išgirtas klajojančio haiku poeto Matsuo Bašo (jap.: Matsuo Bashō).

Tolerantiškumas kitataučiams ir jų religijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis rodė simpatiją krikščioniams misionieriams ir į Japoniją atsiustiems pirkliams. Su sąlyga, kad Masamune leidžia įsikurti ir dirbti jam pavaldžiose žemėse, jis taip pat paleido belaisvius ir misionierių Pedrą Sotelą (Pedre Sotelo) iš T. Iejasu kalėjimo. Date Masamune leido Sotelo, taip pat ir kitiems misionieriams praktikuoti jų, į šalį atsivežtą, religiją, iškovojo naujakrikšto teisę Tohoku mieste (jap.: Tōhoku).

Vienas didžiausių D. Masamunės pasiekimų laikomas vienos iš nedaugelio retų tuometinio laikotarpio Japonijos delegacijos išvykų, skirtų tarptautinės diplomatikos tikslams ir tyrinėjimams,  finansavimas ir parama. Tiksliai nežinoma, tačiau manoma, kad Datei Maru (jap.: Date Maru) ar Sanui Džiuanui Batistai (orig.: San Juan Bautista) buvo  įsakyta pasirūpinti tiriamojo laivo tarp jūrinėms kelionėms statyba. Laivas turėjo būti pastatytas vadovaujantis užsienietiška (turėta omenyje europietiška) laivų statybos technologija. Kartu su ekspedicija D. Masamune pasiuntė vieną iš savo patikimų vasalų Hasekura Tsunenagą (jap.: Hasekura Tsunenaga), kuriam paskirta keliauti su P. Sotelu. Vėliau kelionė atstovybės numeruojama 180-ai ir sėkmingai kelionei, skirta užmegzti kontaktui su Romos popiežiumi. Ekspedicija aplankė Filipinus, Meksiką, Ispaniją, Romą.

Tai pirmoji Japonijoje ekspedicinė kelionė jūra, kurios metu įgula plaukė aplink pasaulį. Niekada anksčiau Japonijos valdovai ir didikai nerėmė tokių sumanymų. Teigiama, kad tai – pirma sėkminga kelionė jūra. Mažiausiai penki  ekspedicijos nariai pasiliko Korijoje (orig.: Coria (Seville)), esančioje Ispanijoje, kad būtų išvengta Japonijos krikščionių persekiojimo. Šiuo metu aptinkama apie 600 jų palikuonių, gyvenančių Ispanijoje. Dauguma iš jų pasivadinę Džiapon (orig.: Japón), kuri reiškia Japoniją, pavarde.

Kai Tokugavos vadovybė uždraudė krikščionybę, D. Masamune turėjo paklusti įstatymams. Tačiau yra šaltinių, kurie teigia, kad D. Masamunės vyriausia dukra Irohahimė (jap.: Irohahime) buvo krikščionė.

D. Masamune mirė 1636 m. Edo mieste, sulaukęs garbaus 70 m. Amžiaus. Jo kapas yra Dzuihoudene (jap. Zuihouden). 

Furivakegami Masamune kardas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kardas, priklausęs Date giminei, esama daug jo kilmės legendų ir kas buvo jo tikrasis savininkas, legendų. Viena iš žinomiausių versijų yra legenda apie Date šeimos susirinkimą vėlų vakarą Edo pilyje. Buvo labai populiaru ramaus pasisėdėjimo metu vieni kitiems pasakoti šiurpias istorijas, istorijas apie bebaimius didvyrius ar šmaikščius anekdotus. Tą vakarą susirinkusieji aptarinėjo kardus. Vyriausias iš visų kalbančiųjų buvo Kato Jošiaki (jap. 加藤嘉明, Katō Yoshiaki, 1563-1631 m.). Jis buvo vienas iš patikimiausių Hidejošio generolų. Šiam pajuokavus ir paklusus apie jo karinius įpročius, K. Jošiakis paklausė ar jo pašnekovas turi savo išskirtinį japonišką, jį išskiriantį iš kitų žymių generolų. D. Masamune klausimą atsakė tokiu pat šmaikščiu atsakymu, tačiau mintis apie asmeniškai jam nukaldintą kardą pastūmėjo šią idėją įgyvendinti. Kardą D. Masamune pavadino Furivakegami Masamue vardu.

Indėlis populiarioje kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl apie D. Masamune, jo išskirtinę asmenybę bei žygdarbius sklandantys pasakojimai įkvėpė ne vieną žymų to meto dailininką ir poetą sukurti meno kūrinį D. Masamune šlovinti. Bene žymiausia - Edo piyje stovinti raito D. Masamune statula, kiekvienais metais pritraukianti minias turistų. Šiuolaikinės Japonijos visuomenė D. Masamune laiko ne asmenybe, o simboliu, įvardijančiu drąsą, naujovių įnešimą į gyvenimą. Atsižvelgiant į nestereotipinį istorinio laikotarpio mąstymą, D. Masamune buvo atviras pokyčiams ir jų siekė. Organizuojamos ekspedicijos į svečias šalis buvo apgalvotas žingsnis. D. Masamune buvo smalsus, tačiau žinojo, kad norint pranašauti reikia pasiskolinti svetimtaučių išradimus. Šie, jo manymu, būtų puikiai pritaikomi kare prieš kitas galingas japonų gimines, siekiant centralizuoti valdžią.

Vaikams japonų šeimose pasakojamos pasakos apie bebaimį vienaakį karvedį, kurio sustabdyti negali jokios piktosios jėgos. D. Masamune prototipu pastatyta daug anime filmų. Remiantis istoriniais šaltiniais statomi tradiciniai japoniški spektakliai. D. Masamune asmenybė taip pat įkvepia ir užsienio menininkus. Pasiremiant jo biografijos detalėmis kuriami fimai. Galiausiai, į D. Masamune žiūrima kaip į asmenybę, kuri įkūnija moralines normas, todėl tapusia pavyzdžiu asmenybės formavimosi metu.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]