Darvino puijila
| Puijila darwini | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Darvino puijila (Puijila darwini) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Puijila darwini Rybczynski et al, 2009 | ||||||||||||||||
.jpg) Darvino puijilos skeletas |
Darvino puijila (Puijila darwini) – išnykusi ruoninių pobūrio rūšis, gyvenusi mioceno laikais (prieš 24-21 mln. metų). Buvo apie 1 m ilgio, turėjo nedaug prisitaikymų plaukti. Skirtingai negu dabartiniai ruoniniai puijilos neturėjo plaukmenų, o visa jų kūno forma buvo ūdriška, nors labiau specializuota. Kaukolė ir dantys yra kūno dalys, kurios labiausiai rodo, kad puijilos buvo ruoniniai.[1] Puijilos laikomos primityviausiais kada nors aptiktais ruoninių atstovais.
Genties pavadinimas kilęs iš inu. puijila 'jaunas ruonis'. Rūšiniu pavadinimu parinkta gamtininko Čarlzo Darvino pavardė.[2] Vienintelis žinomas pavyzdys yra fosilizuotas beveik visas išlikęs skeletas, saugomas Kanados gamtos muziejuje (Canadian Museum of Nature) Otavoje.
Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Puijila darwini buvo pusiau vandeninis mėsėdis, kuris yra morfologiškai tarpinė grandis ankstyvojoje ruoninių evoliucijoje. Šios rūšies fosilijose aptiktos padidėjusios pėdos, matyt su plėvelėmis tarpupirščiuose[3], tvirtos priekinės kojos ir nespecializuota uodega. Tai rodo, kad puijilos plaukiodavo keturkojiškai, varydamosios plėvelėtomis priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis. Filogeneziniai tyrimai, apimantys molekulinį lygį, rodo, kad ruoninių seserinės grupės yra ursoidai (lokiniai) ir musteloidai (kiauniniai).
Buvo populiari nuomonė, kad sausumos žinduoliai tam tikru evoliucijos momentu perėjo į labiau jūrinį gyvenimo būdą, „grįžo į jūrą“, kad gautų didesnius šansus išgyventi. Tačiau šio perėjimo fosiliniai įrodymai buvo silpni arba ginčytini. Puijilos atradimas atskleidė svarbią morfologinę grandį iš ankstyvosios ruoninių evoliucijos. Ši grandis ankstyvesnė, nei labiau pažįstamą ruonišką sandarą turinti gentis Enaliarctos. Gentis Puijila yra pereinamoji forma, kuri suteikia informacijos, kaip ruoniniai grįžo į vandenynus. Panašiai Archaeopteryx nušviečia dabartinių paukščių evoliuciją.
Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šią naują rūšį 2007 m. atrado Natalija Rybčinski (Natalia Rybczynski) ir jos grupė, Devono saloje (Nunavutas, Kanada) rinkusi paviršinius pavyzdžius ankstyvojo mioceno ežerų nuosėdose, priklausančiose Haughton formacijai.[4] Paleobotaniniai duomenys rodo, kad senovinę ežero aplinką sudarė miškų bendrija, pereinamoji tarp borealinio ir spygliuočių-lapuočių miškų, o klimatas buvo vėsus vidutinis pakrantinis, su vidutinėmis žiemomis. Puijila darwini yra pirma mėsėdžių žinduolių rūšis, aptikta Haughton ežero nuosėdose. Šie duomenys taip pat yra užuomina, kad visa ruoninių šeima galbūt yra atsiradusi Arktikoje.[1]
Pirmąjį radinį aptiko lauko asistentė Elizabeta Ros (Elizabeth Ross). Ros, važiuodama grupės džipu, buvo priversta sustoti, nes iki pagrindinės stovyklos likus keliems kilometrams pasibaigė degalai. ten ir aptiko pirmą fosiliją. Metais vėliau, pirmą 2008 m. ekspedicijos dieną, puijilos kaukolę aptiko grupės fotografas Martinas Lipmanas.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Ed Yong (2009-04-22). „Puijila, the walking seal — a beautiful transitional fossil“. ScienceBlogs.com. Suarchyvuotas originalas 2012-09-01. Nuoroda tikrinta 2009-04-24.
- ↑ „Puijila: A prehistoric walking seal“. Canadian Museum of Nature. Suarchyvuotas originalas 2015-06-21. Nuoroda tikrinta 2009-04-24.
- ↑ Richard Black (2009-04-22). „'Missing link' fossil seal walked“. BBC News. Suarchyvuota iš originalo 2009-05-01. Nuoroda tikrinta 2010-05-22.
- ↑ Rybczynski, N., Dawson, M.R., Tedford, R.H. (2009). „A semi-aquatic Arctic mammalian carnivore from the Miocene epoch and origin of Pinnipedia“. Nature. 458 (7241): 1021–24. doi:10.1038/nature07985. PMID 19396145.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)