Darbuotojų motyvavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Darbuotojų motyvavimas – poveikis dirbantiesiems, nukreipiantis ir išsaugojantis žmones bei jų elgesį; tokio poveikio priemonė.[1]

Darbuotojų motyvavimas viena iš trijų sunkiausių užduočių su kuriomis susiduria darbdavys, norėdamas sėkmingai valdyti verslą. Darbuotojų motyvavimas gali būti tiesioginiame konflikte su darbdavio naudojamomis kontrolės priemonėmis. Dubin (1958) apibrėžia motyvaciją, kaip „kažką kas pastūmėja žmogų veikti ir stūmėja ištisai, jei jau veikla prasideda.[2]

Priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gali būti taikomos įvairios darbuotojų motyvavimo priemonės:

  • Atlyginimas (piniginis);
  • Papildomos atostogų dienos (pvz., kaip atlygis už gerai atliktą užduotį, ar ilgą gerą darbą)
  • Premijos ir/ar priedai prie atlyginimų
  • Įvertinimo pažymėjimo priemonės (pvz., garbės raštai, padėkos)
  • Kelionės išlaidų iš/į darbą kompensavimas arba atvežimas į darbą įmonės transportu
  • Papildomas (darbdavio apmokamas) sveikatos draudimas
  • Papildomas (darbdavio apmokamas) pensijų kaupimas
  • Papildomas (darbdavio apmokamas) gyvybės draudimas
  • Darbdavio apmokamos sveikatingumo paslaugos (pvz., apsilankymas sanatorijoje)
  • Sudaroma galimybė mokytis, studijuoti
  • Darbdavys sumoka už Jūsų, studijas, ar kvalifikacijos kėlimo kursus
  • Lankstus darbo grafikas
  • Kita

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Wood, J, Wallace, J, Zeffane, R, CHampan, J, Fromholtz, M, Morrison V(2004), Organisational Behaviour:A global perspective, 3rd edition, John Wiley and Sons, QLD, Australia.p 355-357.
  1. Stone, R, (2005), Human Resource Management, 5th edition, John Wiley and Sons, QLD Australia.p 412-414
  2. Dubin, R, (1958) The World Of Work: Industrial Society and Human Relations, Prentice – Hall, Englewood Cliff, NJ, p 213