Darbo teisės principai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Darbo teisės principai – pamatinės, vadovaujančios nuostatos, kuriomis remiantis reguliuoti darbo teisės ir pareigos (teisiniai santykiai); teisės principai darbo santykių srityje.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai (LR darbo kodeksas, 2 str.):

  • asociacijų laisvė;
  • laisvė pasirinkti darbą;
  • valstybės pagalba asmenims, įgyvendinant teisę į darbą;
  • darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis;
  • saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas;
  • teisingas apmokėjimas už darbą;
  • visų formų priverstinio ir privalomojo darbo draudimas;
  • darbo santykių stabilumas;
  • darbo įstatymų bendrumas ir jų diferenciacija pagal darbo sąlygas ir darbuotojų psichofizines savybes;
  • kolektyvinių derybų laisvė siekiant suderinti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus;
  • kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybė už įsipareigojimus.

Valstybė privalo skatinti darbo teisių įgyvendinimą. Darbo teisės išimtiniais atvejais gali būti apribotos tik įstatymu ar teismo sprendimu, jeigu tokie apribojimai yra būtini siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visuomenės moralės principus, visuomenės narių sveikatą, gyvybę, turtą, teises ir teisėtus interesus[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LR darbo kodeksas (2009-12-21 redakcija)