Daniel Ortega

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Danielis Ortega)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Danielis Ortega Saavedra
José Daniel Ortega Saavedra
Daniel Ortega
Gimė 1945 m. lapkričio 11 d. (78 metai)
La Libertade
Veikla Nikaragvos prezidentas, vienas iš 1979 m. sandinistų revoliucijos organizatorių
Partija Nikaragvos sandinistų nacionalinis išvadavimo frontas
Vikiteka Daniel Ortega

Danielis Ortega Saavedra (José Daniel Ortega Saavedra; g. 1945 m. lapkričio 11 d. La Libertade) – Nikaragvos prezidentas, ilgametis Sandinistų liaudies išsivadavimo fronto (Frente Sandinista de Liberación Nacional) lyderis, vienas iš 1979 m. sandinistų revoliucijos organizatorių. Prezidento pareigas ėjo 19851990 m. 2006 m. pabaigoje vėl išrinktas Nikaragvos prezidentu ir pareigas eina nuo 2007 m. sausio 10 d. Valdymo metu propaguoja marksistinę, socialistinę doktriną, kovą prieš, jo teigimu, „JAV vykdomą imperializmą“.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danielis Ortega gimė vidutinės klasės šeimoje La Libertado mieste. Kartu su tėvais aktyviai dalyvavo opoziciniame judėjime prieš diktatūrinį Anastasio Somoza režimą. Dėl šios veiklos buvo areštuotas. 1963 m. įstojo į Centrinės Amerikos universitetą Managvoje ir netrukus įsitraukė į sandinistinį judėjimą.

Veikla Sandino judėjime[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967 m. tapo sandinistų judėjimo lyderiu, bet 1974 m. apkaltintas apiplėšimu ir įkalintas. Netrukus paleistas, išvyko į Kubą, kur kartu su kitais sandinistų veikėjais pradėjo organizuoti revoliuciją.

1979 m. Ortega su kitais Sandino nariais nuvertė JAV remiamą Somosos diktatūrą ir suformavo Nacionalinio atstatymo chuntą (buvo vienas iš 5 jos narių). Netrukus Danielis Ortega tapo faktiniu Nikaragvos vadovu.

Kova su diktatūros šalininkais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1981 m. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas pasmerkė Nikaragvos valdžią, už tai, kad ši užmezgė glaudžius ryšius su Kuba, SSRS, rėmė antiimperialistinius judėjimus kaimyninėse valstybėse. Reigano vyriausybė netgi pasitelkė CŽV ir tiekė ginklus Somosos šalininkams, bandydama atstatyti jai palankų diktatūrinį režimą. Buvo suorganizuotas Contra judėjimas prieš Ortegos sandinistus. JAV įsitraukė į net 30 tūkst. Nikaragvos gyventojų aukų pareikalavusį pilietinį karą ir dėl ginklų tiekimo vienai iš kovojusių pusių pateko į milžinišką tarptautinį skandalą.

1984 m. Danielis Ortega laimėjo prezidento rinkimus, gavęs 63 % rinkėjų balsų. Nepaisant to, kad dauguma stebėtojų rinkiminių pažeidimų nepastebėjo, JAV spaudžiamos opozicinės partijos boikotavo rinkimus.

Tarpuvaldis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. Ortega pralaimėjo rinkimus vienai iš buvusių Atstatymo chuntos narių, Violetai Čamoro. Ji sudarė labai plačią opozicinę koaliciją ir sugebėjo aplenkti Ortegą. Danielis Ortega nesėkmingai dalyvavo 1996 ir 2001 m. rinkimuose. Pralaimėjimus lėmė kaltinimai korupcija.

Ilgainiui Ortegos retorika tapo modernesnė ir sušvelnėjo. Sandinistų partija sudarė paktą su liberalų partija.

2006 m. rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. Danielis Ortega vėl tapo šalies prezidentu. Nikaragva atnaujino artimus santykius su Venesuela ir Kuba bei kartu su kitomis Lotynų Amerikos šalimis formuoja antiamerikietišką koaliciją. Ortega taip pat užmezgė politinius santykius su Iranu.

2021 m. rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2021 m. lapkritį Danielis Ortega buvo perrinktas ketvirtai penkerių metų kadencijai, surinkęs 75% balsų, rodo pirmieji daliniai oficialūs Aukščiausiosios rinkimų tarybos paskelbti rezultatai.

Prieš tai:
Valstybės Atstatymo Chunta
Nikaragvos prezidentas
1985–1990
Po to:
Violeta Barrios de Chamorro
Prieš tai:
Enrique Bolaños
Nikaragvos prezidentas
2007-
Po to:
-