Daniel Patrick O’Connell

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Daniel Patrick O’Connell (1924 m. liepos 7 d. Oklende, Naujoji Zelandija1979 m. birželio 8 d. Oksforde, Jungtinė Karalystė) – teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Adelaidės universiteto profesorius (1962–1972), Oksfordo Chichele tarptautinės teisės katedros profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 m. Oklendo universiteto teisės magistras (LL. M.), 1953 m. – teisės bakalauras (B. A.).

Dėstė istoriją ir teisę. Nuo 1947 m. advokatas. 1949 m. su stipendija studijoms Kembridžo universiteto Trejybės koledže gilinosi teisėje. 1951 m. apgynė disertaciją iš tarptautinės teisės. Darbo vadovas – Hersch Lauterpacht. Moksliniai interesai – vasltybių teisių perėmimas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • International Law. 2 tomai. London 1965
  • State Succession in Municipal Law and International Law. Cambridge 1967
  • Richelieu. London 1968
  • The Influence of Law on Sea Power. Manchester 1975
  • The International Law of the Sea. 2 tomai. Oxford 1982

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • I. A. Shearer: O'Connell, Daniel Patrick (1924−1979). In: Australian Dictionary of Biography. Band 15. Melbourne University Press, Melbourne 2000, ISBN 0-52-284843-5, S. 514/515
  • Daniel Patrick O'Connell, 1924−1979. Nachruf in: Adelaide Law Review. 7(2)/1980. Adelaide Law Review Association, S. 167−171, ISSN 0065-1915