Danaja (Rembrantas)

Kitos reikšmės – Danaja (reikšmės).

„Danaja“

Menininkas	Rembrantas
Metai	1636 m.
Meno kryptis	barokas
Medžiagos, technika	drobė, aliejus
Matmenys	185×203 см
Miestas (vieta)	Peterburgas, Rusija
Muziejus	Ermitažas

Danaja (ol. Danaë) – žymaus olandų dailininko Rembranto paveikslas, vienas puikiausių jo šedevrų antikinės mitologijos tema. Kūrinys pagarsėjęs 1985 m. vandalo išpuoliu Peterburgo (Rusija) Ermitažo muziejuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Rembranto turto išpardavimo paveikslo likimas buvo neaiškus. Tik XVIII a. jis atsidūrė pas žymų prancūzų kolekcionierių Pierre Crozat. 1740 m. jam mirus, daugelį paveikslų paveldėjo jo trys sūnėnai. Rekomendavus Denis Diderot, paveikslą 1772 m. nupirko Rusijos carienė Jekaterina II.

Drobė paženklinta 1636 m. data, tačiau tyrinėtojams tris amžius nedavė ramybės klausimas dėl pozuotojos asmenybės, nes atrodė, kad jis turėjo būti tapytas su šviesiaplauke Saskija, dailininko žmona. Tačiau paveiksle stebina tamsiaplaukė herojės galva. Šiuolaikinė rentgenorama atskleidė nesudėtingą tiesą: pasirodo, tas pats paveikslas buvo tapytas du kartus. Nors dailininkui pozavo jo žmona Saskija, kuri mirė 1642 m., tesulaukusi 29-erių, Rembrantas išsaugojo paveikslą, tačiau jau gyvendamas su kita pertapė Danajos veidą, suteikdamas kitos moters bruožų. Dešimties metų laikotarpiu dailininkui pozavo dvi skirtingos moterys – Saskija ir Hendrikė.

Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danajos tėvas, išgirdęs pranašystę, jog mirs nuo anūko rankos, uždaro dukterį į požemius. Tačiau čia ją aplanko pats Dzeusas, įgavęs auksinio lietaus pavidalą, Danaja pastoja, jai gimsta sūnus Persėjas, ir pranašystė išsipildo. Paveiksle mirgančioje auksinėje šviesoje vaizduojama ką tik nubudusi jauna moteris. Ji patikli ir bejėgė, ranka tarsi mėgina paliesti šalia jos lovos sklindančią nuostabią auksinę šviesą.

Šiame paveiksle vyrauja nuostabus šviesos ir tamsos žaismas, jautrūs kūno kontūrai ir puikiai perteikta emocija. Paveiksle atsispindi tragiška žymaus tapytojo ir jo mylimosios gyvenimo ir meilės istorija.

Vandalizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. birželio 15 d. peiliu supjaustė ir sieros rūgštimi „Danają“ Ermitažo ekspozicijų salėje apipylė lietuvis Bronius Maigys.^[1] Niekieno nepastebėtas vyras peržengė virvių užtvaras, dešine ranka jis du kartus peiliu dūrė į paveikslą, o kaire iš stiklinio indo pylė ant jo sieros rūgštį. Kai apsaugos darbuotojai vyrą nutempė nuo sudarkytos drobės, paaiškėjo, kad jis prie kojų dar buvo prisitvirtinęs sprogmenų, kišenėje turėjo elektros bateriją.^[2]

Tuomet 47-erių metų, vos keturias klases baigęs B. Maigys buvo pripažintas psichikos ligoniu. Šešerius metus jis praleido Černiachovsko (Kaliningrado sritis) psichiatrijos ligoninėje. Po Nepriklausomybės atkūrimo buvo perkeltas į Lietuvą, Vilniaus respublikinę psichiatrijos ligoninę, vėliau jis atsidūrė Utenos pensionate. B. Maigys rusų kalba parašė 300 puslapių knygą, kurioje išdėstė savą įvykių versiją. Jis nė kiek nesigaili savo poelgio ir be sąžinės graužaties lygiai taip pat vėl pasielgtų.^[3]

Iš pradžių šis vandalizmo atvejis buvo kruopščiai slepiamas. Lietuvoje apie jį sužinota iš „Amerikos balso“ pranešimo. Vieniems šis žmogus buvo vandalas, kitiems – kovotojas prieš sovietus. Spaudoje buvo rašyta, kad lietuvis buvo palaikytas tiesiog bepročiu, tačiau buvo ir kitas požiūris, teigiantis, kad šį veiksmą jis atliko sąmoningai, kaip taktinį vandalizmą prieš sovietų valdžią. Mat garsųjį paveikslą jis suniokojo 1985 m. birželio 15 d., kai 1940 m. tą pačią dieną Raudonoji armija okupavo Lietuvą.

Pirmomis valandomis po išpuolio muziejaus darbuotojai ant paveikslo burnomis purškė vandenį. Paaiškėjo, kad rūgštis sugraužė apie 30 procentų dažų. Restauravimo darbai prasidėjo tą pačią dieną. Iš pradžių specialistai tikėjosi „Danają“ restauruoti per ketverius metus. Tačiau prireikė net 12 metų. Kiek tai kainavo, neskelbiama. Po vandalo išpuolio garsiąją „Danają“ saugo neperšaunamas stiklas.