Dagabai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dagaaba
COLLECTIE TROPENMUSEUM Man bovenop het dakterras van een lemen Dagari huis TMnr 20010480.jpg
Gyventojų skaičius 1,1 mln.
Populiacija šalyse Flag of Ghana.svg Gana: ~700 tūkst.
Flag of Burkina Faso.svg Burkina Fasas: 388 tūkst.
Kalba (-os) dagari
Religijos Dagabų religija, mažiau Islamas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės dagombai, biriforai, valai
Commons-logo.svg Vikiteka: DagaabaVikiteka

Dagabai, Dagarai (savivardis – Dagaaba, Dagaara), dar vadinami dagariais, dagarčiais ar dagao – tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, dabartinės Ganos šiaurės vakaruose ir Furkina Faso pietuose. Kalba dagari kalba, kuri priklauso Nigerio – Kongo kalbinei šeimai, gurų kalboms. Ji gimininga vali, dagbani, frafra ir kitoms šiaurinės Ganos kalboms. Tai – viena iš 11 valstybės remiamų kalbų Ganoje.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gurų istorinis regionas:
Dagaw
COLLECTIE TROPENMUSEUM Een lemen nederzetting van de Dagari nabij Dissin TMnr 20010436.jpg
Šalis: Gana (Aukštutinis vakarų r.), Burkina Fasas (Pietvakarių r.)
Tautos: dagabai
Miestai: Džiraba

Daganų gyvenamas arealas yra vadinamas Dagao (Dagaw) ir yra padalintas tarp dviejų valstybių. Ganoje apima teritorijas Aukštutiniame vakarų regione, Lavros, Džiraba-Lambusie ir Nandovlio rajonuose. Burkina Fase užima dalį Pietvakarių regiono.

Salyginės geografinės regiono ribos yra Juodoji Volta bei Buguriba vakaruose ir Kulpavno upė rytuose. Šiaurės rytiniai kaimynai yra sisalai, šiaurės vakariniai – pue. Pietuose jų žemės ribojasi su valių, o vakaruose – su biriforų teritorijomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dagabų etninė kilmė yra ginčytina, tačiau laikomasi nuomonės, kad jie kilę iš Dagbono karalystės (dab. Ganos šiaurės rytuose), iš kurios migravo į vakarus maždaug XV a., t. y. Naa Nyansės valdymo laikais. Naujose žemėse jie susidūrė su vietos gyventojais (gurunsiais sisalais), kuriuos išstūmė į šiaurę arba asimiliavo. XVII a. jie išplito tolyn į šiaurės vakarus, t. y. į dabartinio Burkin Faso teritoriją.

Skirtingai nei jų pietiniai kaimynai vali, ar jų protėviai dagombai, dagabai perėmė vietinių tautų gurunsių politinius modelius ir nesukūrė didelės valstybės, o gyveno susiskaldę mažomis kaimų bendruomenėmis. Dideli miestai jų regione neišsivystė.

Per savo istoriją dagabai ne kartą susidūrė su priešiškomis gentimis ir turėjo ginti savo žemes. Istoriniai pasakojimai išlaikė prisiminimus apie kovas su pietiniais kaimynais, taip pat Mamprugu ar Dagbonu. Šie konfliktainėra pasibaigę iki mūsų dienų, nes dagabai nuolat varžosi dėl teritorijų su sisalais ir va.

Dagabų kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors dagabai lingvistiškai artimesni dagombams, valiams ir mamprusiams, jų tradicinė kultūra turi daugiau panašumų su gurunsių tautomis (tokiomis, kaip sisalai ar pasalai). Svarbus visuomenės vienetas yra yir (verčiamas kaip „subklanas“ ar „giminė“), bet dagabai grupuojasi į tenganus – teritorijas su pagrindine žemės šventykla. Kiekvienoje tokių teritorijų svarbią funkciją atlieka žyniai tengan sob, ritualų atlikėjai tengan dem.