D dyzelinis traukinys
D – dyzelinių traukinių serija, kurią 1960–1964 m. gamino Vengrijos gamykla „Ganz-MÁVAG“. Traukinius sudarė 3 vagonai, iš kurių 2 vienodi varikliniai.[1] Iš viso pagaminti 89 vienetai (267 vagonai), jie eksploatuoti TSRS (taip pat ir Lietuvoje) priemiestiniuose maršrutuose. Traukiniai buvo dažomi vienodai: tamsiai žalia apačia, šviesiai žalia juosta po langais, viršutinė dalis – sidabrinė.[2] D traukiniai pakeitė DP naujosios serijos traukinius, bet dėl mažo vietų skaičiaus D traukinius 1965 m. pakeitė D1 dyzeliniai traukiniai, eksploatuoti iki pat XXI a. pradžios. Išlikusių D traukinių nebėra.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis D traukinys buvo pagamintas 1960 m. (vienintelis tais metais; vėlesni gaminti iki 1964 m.).[3] Tų metų vasarą jis atvyko į TSRS ir vertintas kaip bandomasis traukinys (rus. Дизельпоезд Опытный, santr. Д-О). 1961 m. vasarį šis traukinys atvyko į Latviją, Zasulauko stoties depą ir ėmė važinėti priemiestiniais maršrutais. Vėliau D traukiniai imti naudoti įvairiuose TSRS regionuose. 1976 m. Pabaltijo geležinkelis turėjo 15 tokių traukinių.[4]
Nuo 1980 m. D traukiniai imti nurašinėti.
Lietuva
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]D traukiniai į Lietuvą pateko 1962 m. rudenį, kai buvo perduoti Vilniaus dyzelinių traukinių depui. Jie daugiausia važinėjo maršrutais iš Vilniaus į Kauną, Kaišiadoris, Švenčionėlius. 1965 m. atsiradus D1 traukiniams, iš Vilniaus D traukiniai perduoti Radviliškio depui ir važinėjo maršrutu Radviliškis–Šiauliai. 1968–1974 m. Radviliškiui perduoti ir D traukiniai iš Karaliaučiaus bei Taškento. Taip 1974 m. Radviliškyje jau buvo 16 D traukinių, jie važinėjo maršrutais į Klaipėdą, Šiaulius, taip pat eksploatuoti ruože Mažeikiai–Ryga.[2] Traukiniai buvo naudojami iki 9-ojo dešimtmečio, kol Pabaltijo geležinkeliai 1987 m. nurašė paskutinius D traukinius. Radviliškio depe jie dar laikyti iki XXI a. pradžios, bet vėliau supjaustyti.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ О дизель-поезде Д. Mavag.spb.ru (tikrinta 2006-09-02).
- ↑ 2,0 2,1 Руднев И. Дизельпоезда серии Д // Локотранс. — М., 2011. — № 4 (174). // psl. 22–24.
- ↑ Дизель-поезда Д, приписные данные. Mavag.spb.ru (tikrinta 2006-02-12).
- ↑ Раков В. А. Автономные вагоны и поезда // Локомотивы отечественных железных дорог (1956-1975 гг.). — М.: Транспорт, 1999. // psl. 298.