DNR sekoskaita

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Mergefrom.svg  Į šį straipsnį yra pasiūlyta įkelti „Naujos kartos sekoskaita“!
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė galite sužinoti diskusijų puslapyje.

DNR sekoskaita (taip pat vadinama DNR sekvenavimu) – metodų visuma, skirta DNR molekulių sekų nustatymui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DNR sekoskaitai pagrindą padėjo Frederiko Sendžerio tyrimai. Pirmieji sekoskaitos metodai pasirodė apie 1970 m.[1]

Naujos kartos arba didelio našumo sekoskaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Naujos kartos sekoskaita.

Naujos kartos arba didelio našumo sekoskaita – terminas, apibūdinantis sekoskaitos technologijas, sukurtas antroje XX a. paskutinio dešimtmečio pusėje, leidusios nuskaityti didelius kiekius DNR ar RNR sekų daug greičiau ir pigiau, nei anksčiau naudoti metodai. Dauguma šių naujųjų technologijų yra paremtos sekoskaita sintezės metu (SSM), kai tiksli nukleotidinė seka yra nustatoma DNR polimerazei vykdant naujos grandinės sintezę pagal šabloninę tiriamo mėginio grandinę. DNR seka nustatoma įjungiant fluoroforais modifikuotus nukleotidus arba detektuojant DNR sintezės metu atsiskyrusius šalutinius reakcijos produktus: vandenilio jonus ar pirofosfato molekules. Naujos kartos sekoskaitą nuo anksčiau naudotų sekų nustatymo metodų labiausiai išskiria didelis paralelizmas (vienu metu vykdoma milijonai sekoskaitos reakcijų) ir automatizavimas, kuriuo kartu siekiama visus procesus (bibliotekos paruošimą, kloninį padauginimą ir SSM ir kt.) sujungti viename sekoskaitos įrenginyje.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje naujos kartos sekoskaitos įranga naudojama:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Ray Wu Faculty Profile“. Cornell University. Suarchyvuotas originalas 2009-03-04.