Džuangologija
Džuangologija (džuangų kalba: Hagcueŋь/Hagcuengh; kin. 壯學; supapr. 壮学, pinyin: Zhuàngxué) – etninė akademinė disciplina, užsiimanti džuangų istorijos, kalbų ir kultūrų tyrimais. Dabar dar vadinama Džuangai studijomis. Džuangologiją iš esmės galima laikyti skėtine sąvoka, kuri daugelį kitų mokslų (kultūrinė ir socialinė antropologija, kalbotyra, filologija, istorija, religijotyra ir t. t.) metodų taiko šiam regionui tirti.[1]
Džuangais save vadinantys mokslininkai paprastai didelį dėmesį skiria džuangų kalbų mokėjimui, ypač klasikinių. Šių kalbų bei filologijos metodų mokėjimas dažnai laikomas būtina sąlyga iš džuangologijos tyrimams. Kaip akademinė disciplina ėmė formuotis XX ir amžiaus sandūroje, žymus kinų istorikas Huang Sianfan(1899-1982) buvo laikomas džuangologijas tėvas.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ The Zhuang Study Centre of Guang Xi University For Nationalities Archyvuota kopija 2012-03-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Li Fuqiang. Kinų džuangologija. Pekinas, 2008. ISBN 978-7-1050-7583-8.