Džonangpa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dolpopos stūpa, priklausanti Džonangpos mokyklai

Džonangpa (tibet. ཇོ་ནང་  = jo nang, kilo nuo Džonango gyvenvietės) – pati mažiausia Tibeto budizmo mokykla. Pasak legendos, įkurta mokytojo Jumo Mikjo Dordžės (~XI a.). Pavadinimą gavo nuo Džonang Pucog Čoilingo vienuolyno, pasak legendos, 1294 m. įkurto U-cango srityje. XVI a. gyveno ir kūrė žymiausias šios mokyklos atstovas – Taranatha: XVI-asis ir paskutinis minėto vienuolyno valdovas, padaręs didelę įtaką gelugpos mokymui. XVII a. pirmojoje pusėje Džonangpa parėmė pasaulietinį U-cango valdovą kovoje prieš Lasos valdžią. Kai Dalai lama V-asis su mongolų pagalba įveikė U-cango valdovą, Džonangpa dėl politinių sumetimų buvo uždrausta. Kurį laiką manyta, kad ši mokykla pražuvo, tačiau džonang sekėjai rado prieglobstį Dzamtange (Amdo sritis) ir išsilaikė iki šių laikų. Po 1980 m. aptikta apie 40 džonangpos vienuolynų ir atsiskyrėlių buveinių, kurie pergyveno tiek gelugpos, tiek „kultūrinės revoliucijos“ persekiojimus. Dalai lama XIV-asis pripažino džonangpą kaip penktąją Tibeto budizmo mokyklą, o bogdogegeną (Mongolijos budistų vadovą ir Taranathos persikūnijimą) paskyrė šios mokyklos vadovu.

Džonangpos mokyme didelė svarba suteikiama cikliškajam-laiko atbudimo pasiekimo metodui – Kalačakrai. Nors šią tantrą naudoja ir kitos Tibeto mokyklos, bet jai neskiria tiek dėmesio, kiek Džonangpa.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Драгункин А. Н., Котков К. А., Тибет – правда и вымыслы. Санкт-Петербург, 2015.