Džagai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Džagai
Džagų senolis (XX a. pr.)
Džagų senolis (XX a. pr.)
Gyventojų skaičius ~1,4 mln.
Populiacija šalyse Tanzanijos vėliava Tanzanija
Kalba (-os) džagų, suahilių
Religijos krikščionybė, islamas, prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės kikujai, merai, kambai, suahiliai, kiti bantai
Commons-logo.svg Vikiteka: DžagaiVikiteka

Džagai (sav. Wachagga) – Rytų Afrikos tauta, priklausanti bantams. Gyvena Tanzanijoje, prie pietinių ir rytinių Kilimandžaro šlaitų. Populiacija – 1,4 mln. žmonių (kartu su artima parių tauta). Kalba kidžagų kalba, priklausančia bantų kalboms, taip pat suahiliškai. Dauguma – krikščionys (daugiausia katalikai), yra musulmonų (sunitų), išlaikiusių prigimtinę tikybą.

Džagai kaip ir kiti bantai dabartines savo žemes pasiekė XIIIXVI a.. Etninė konsolidacija įvyko XIX a. viduryje.

Verčiasi rankine terasine žemdirbyste (sorgai, kukurūzai, bananus), gyvulininkyste (galvijai, avys). Kolonijiniais laikais pradėjo auginti kavą. Amatai: kalvystė, medžio raižyba.

Džagų gyvenvietės padriko plano. Būstas šalmo pavidalo, be langų, padengtas žole. Nuo XIX a. pab. statosi suahiliškus keturkampius namus.

Tradicinis džagų rūbas – pūkiniai apdangalai, galvos apdangalai, paraišalai ant kulkšnų.

Džagų virtuvės pagrindą sudaro bananai, mėsa, pienas.

Išlikęs muzikinis folkloras, dainuojamasis epas. Plačiai naudoja medinius pučiamuosius instrumentus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Джагга,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.