Clara Rockmore

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klara Rokmor
angl. Clara Rockmore

Klara Rokomor su teremino išradėju Levu Tereminu
Biografija
Dar žinomaKlara Reisenberg
Gimė1911 m. kovo 19 d.
Vilnius, Lietuvos vėliava Lietuva
Mirė1998 m. gegužės 10 d. (87 metai)
Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
ŽanraiElektroninė muzika, klasikinė muzika
InstrumentaiTereminas, smuikas

Klara Rokmor (angl. Clara Rockmore, 1911 m. kovo 9 d. – 1998 m. gegužės 10 d.) buvo litvakų kilmės[1] elektroninės muzikos atlikėja, išgarsėjusi savo kūryba, atlikta muzikos instrumentu tereminu.[2][3][4][5][6]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klara Reisenberg gimė Vilniaus mieste, tuometinėje Vilniaus gubernijoje (Rusijos imperijoje). Klara buvo neeilinių gebėjimų vaikas, būdama penkerių metų dėka savo talento groti smuiku buvo priimta į Sankt Peterburgo konservatoriją. Net iki šios dienos Klara išliko jauniausia priimta mokine minėtoje institucijoje. Jos mokytojas konservatorijoje buvo virtuozas Leopoldas Aueris. Deja, dėl iškilusių sveikatos problemų paauglystėje, kurias lėmė prasta mityba vaikystėje, jai teko atsisakyti smuiko pamokų. Tačiau tai paskatino ją atrasti tik 1919 m. išrastą pirmąjį elektroninį muzikos instrumentą – tereminą (angl. theremin, kitaip dar theramin, thereminvox, aetherphone). Reisenbergų šeima bėgo nuo Spalio revoliucijos padarinių ir Klara 1921 m. pabaigoje atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur prasidėjo jos, kaip muzikantės, karjera.[7]

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klara Rockmore atliko keletą pasirodymų su orkestru Niujorke ir Filadelfijoje bei gastroliavo su muzikos atlikėju Paul Robeson. Pirmąjį savo komercinį įrašą, pavadinimu The Art of the Theremin, ji išleido gana vėlai – tik 1977 m. būdama 66-erių metų. Šio albumo prodiuseris buvo Robert Moog iš įrašų kompanijos „RCA“, 1964 m. pristatęs pirmąjį sintezatorių. Prie debiutinio albumo kūrimo prisidėjo ir Klaros sesuo, žymi pianistė Nadia Reisenberg.[8] Praėjus aštuoneriems metams po Klaros mirties, 2006 m. buvo išleistas antrasis jos kūrybos albumas pavadinimu „Clara Rockmore’s Lost Theremin Album“.

Absoliuti klausa ir klasikinės muzikos pagrindai Klarai suteikė pranašumą prieš daugelį kitų to laikmečio teremino atlikėjų. Klara Rockmore pastebėjo keletą trūkumų pradiniame teremino instrumente ir tuo prisidėjo prie šio išradimo tobulinimo. Klarą Rockmore ir Levą Tereminą siejo artimi santykiai, todėl ji galėjo įtakoti instrumento projektavimą ir raidą: pavyzdžiui, sumažintas instrumento profilis, dėl to atlikėjas tapo labiau matomas auditorijai, taip pat padidintas instrumento diapazonas nuo trijų iki penkių oktavų.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Levas Tereminas buvo keletą kartų pasipiršęs Klarai, ji 1933 m. susituokė su advokatu Robert Rockmore. Ši pavardė ir tapo Klaros sceniniu vardu.[9]

Klara mirė 1998 m. gegužės 10 d., sulaukusi 87-erių metų.[8]

Albumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • The Art of the Theremin (1977 m.)
  • Clara Rockmore’s Lost Theremin Album (2006 m.)

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Theremin: An Electronic Odyssey (1995 m.)[10]
  • Clara Rockmore: The Greatest Theremin Virtuosa (1998 m.)[11]
  • Clara Rockmore: The Greatest Theremin Virtuosa (2005 m.)[12]

Populiarioji kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Airijos electropop muzikos grupės „The Garland Cult“ 2007 m. albume „Protect Yourself from Hollywood“ yra daina, skirta Klarai.

2014 m. rašytojas Sean Michaels išleido romaną pavadinimu „Us Conductors“, kuriame pasakojami išgalvoti santykiai tarp Rockmore ir Levo Teremino.

2016 m. kovo 9 d., minint 105-ąjį Klaros gimtadienį, „Google“ interaktyvus logotipas pagrindiniame puslapyje buvo paskirtas jai.[13]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Glinsky, p. 340
  2. Ostertag, Bob (2002 m. gruodžio mėn.). „Human bodies, computer music“ (PDF). Leonardo Music Journal. MIT Press. 12: 13. doi:10.1162/096112102762295070. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-08. Nuoroda tikrinta 2009-09-10.
  3. Paradiso, Joseph A.; Gershenfeld, Neil (Summer 1997). „Musical Applications of Electric Field Sensing“. Computer Music Journal. series. MIT Press. 21:2 (2): 69–89. JSTOR 3681109. „few things since have matched Clara Rockmore's lyrical dynamics“
  4. Pringle, Peter. „Clara Rockmore“. Suarchyvuotas originalas 2011-07-15. Nuoroda tikrinta 2009-09-10.
  5. Bailey, Bill (2004-10-15). „Weird science“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2009-09-10.
  6. Ramone, Phil; Evin, Danielle (2008-07-11). „Dog Ears Music: Volume Twenty-Eight“. Huffington Post. Nuoroda tikrinta 2009-09-10. „Clara Rockmore“
  7. „The Nadia Reisenberg & Clara Rockmore Fondas“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2011-05-18.
  8. 8,0 8,1 „Remembering Clara Rockmore“. Nuoroda tikrinta 2014-10-07.
  9. „Clara Rockmore: 5 Fast Facts You Need to Know“. Nuoroda tikrinta 2016-03-09.
  10. http://www.mgm.com/view/movie/1984/Theremin:-An-Electronic-Odyssey/
  11. http://www.moogmusic.com/detail.php?main_product_id=52
  12. http://www.moogmusic.com/products/merch/two-theremin-classics-dvd
  13. https://www.youtube.com/watch?v=MkMxq6xbWjw

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]