Ciprijonas Stankūnas
| Ciprijonas Stankūnas | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1895 m. balandžio 18 d. Patuziai, Gintališkės vls., Telšių apskr.., Kauno gub., Rusijos imperija |
| Mirė | 1943 m. balandžio 14 d. (47 metai) Sevpečlagas, Komijos ASSR, Rusijos TFSR, SSRS |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Pranas Stonkūnas |
| Motina | Kotryna Daukšaitė |
| Lietuvos Respublikos Seimo atstovas | |
| Veikla | politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvių tautininkų sąjunga |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas | |
Ciprijonas Stankūnas (Ciprijonas Stonkūnas, Kipras Stankūnas, 1895 m. balandžio 18 d. (senuoju stiliumi), Tuzų kaimo Patuzių užusienyje, Gintališkės vls., Telšių apskr., Kauno gub., Rusijos imperija – 1943 m. balandžio 14 d. Sevpečlage, Komijos ASSR, Rusijos TFSR, SSRS) – ūkininkas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, Ketvirtojo Seimo atstovas,, Salantų valsčiaus viršaitis, Kretingos apskrities tarybos ir valdybos narys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė ir augo Gintališkės valsčiaus Patuzių (dab. Tuzų) valstiečių Prano ir Kotrynos Daukšaitės Stonkūnų šeimoje, pakrikštytas Salantų bažnyčioje Ciprijonu.[1]
Mokėsi gimnazijoje, 1913–1914 m. dirbo Zarasų, 1914–1915 m. – Salantų vaistinėse. Per Pirmąjį pasaulinį karą padėjo tėvams ūkininkauti. 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Vilniaus batalione, dalyvavo kovose su lenkais.[2] Pasibaigus Nepriklausomybės kovoms demobilizavosi, grįžo į tėviškę ir ėmėsi ūkininkauti paveldėtame 47,75 ha ūkyje.
Nuo 1920 m. Salantų valsčiaus ir Kretingos apskrities tarybų narys, 1924–1934 m. – Salantų valsčiaus viršaitis, Lietuvių tautininkų sąjungos narys,[3] 1932 m. – Kretingos apskrities ypatingasis tautos atstovas Lietuvos Respublikos prezidentui rinkti,[4] 1934–1940 m. – Kretingos apskrities valdybos narys.
1936 m. VII (Telšių) rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo tautos atstovu nuo Kretingos apskrities.[5] IV Seime dirbo nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. liepos 1 d. Kadencijos laikotarpiu buvo Žemės reformos įstatymo projektui svarstyti, Namų savininkų skolų mokėjimui palengvinti įstatymo pakeitimo projektui svarstyti, Pasų įstatų pakeitimo projektui svarstyti, Peticijų, Valstybės tarnautojų pensijų ir pašalpų įstatymo pakeitimo projektui ir Karininkų atlyginimo įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijų narys.[6] Ryšiui su Seimu ir rinkėjais palaikyti, apie 1938 m. savo ūkyje įsivedė telefono ryšio liniją, jungusią su Salantų paštu.[7]
Rūpinosi senovės kultūros paveldo išsaugojimu. Vienas iš Kretingos kraštotyros draugijos (1934 m.) ir Kretingos muziejaus (1935 m.) steigėjų, Kretingos muziejaus komiteto narys (1935–1940 m.).[8]
Už nuopelnus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
1940 m. liepos 12 d. suimtas, kalintas Telšių ir Lukiškių kalėjimuose. Valstybė iš jo ūkio 1940 m. pab. atėmė 17,75 ha žemės, kurią Salantų valsčiaus Žemės komisija išdalino 4 mažažemiams ir bežemiams.[9]
SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato Ypatingojo pasitarimo 1941 m. nuteistas 8 metams lagerio.[10] Iš Lukiškių kalėjimo išvežtas į Vologdą. Vėliau perkeltas į Sevpečlagą, Komijos ASSR, kuriame 1943 m. mirė.[11]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Salantų RKB gimimo metrikų knyga. – 1893–1898 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1517, ap. 1. – B. 11. – L. 63, eil. Nr. 107
- ↑ Birželio 9–10 d. visi renkame Seimą. – Kaunas, 1936. – P. 12–13
- ↑ Lietuviai tautininkai – komunistų kankiniai. – Chicago, 1988. – P. 129
- ↑ Trimitas. – 1931 m. gruodžio 10 d. – Nr. 50. – P. 982
- ↑ Valstybės statistikos kalendorius. – Kaunas, 1937. – P. 29
- ↑ Artūras Svarauskas, Linas Jašinauskas. Stankūnas Kipras. – Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis. – Vilnius, 2007. – P. 678
- ↑ Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1939 metams. – Kaunas, 1939. – P. 336
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingiškiai paskutiniajame tarpukario Seime. – Švyturys. – 1997 m. vasario 15d. – Nr. 13. – P. 1, 3
- ↑ 1945 (1940) m. Salantų valsčiaus žemės fondo susidarymo ir paskirstymo naudojimui sąrašas. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 204, ap. 1. – B. 45. – L. 11v–13, 34v–37
- ↑ Baudžiamoji byla: Stankūnas Ciprijonas. – 1940-07-12 – 1990-04-30. – Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1. – Ap. 58. – B. P-13497
- ↑ Lietuvos gyventojų genocidas, 1939–1941. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999. – T. 2. – P. 765