Chutalas
| Senojo Chutalo kultūrinio paveldo vietovės | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Adžinatepos budistų vienuolyno griuvėsiai | |
| Vieta |  Tadžikija
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii, iii |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 1627 |
| Regionas** | Azija ir Okeanija |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2025 (47 sesija) |
 Vikiteka: |
Chutalas |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Chutalas (tadž. Хуттал) arba Chutalanas (tadž. Хутталон) – istorinis regionas dabartinės Tadžikijos pietvakariuose, dalinai sutampantis su Chatlono provincija. Senojo Chutalo kultūrinio paveldo vietovės 2025 m. pripažintos UNESCO pasaulio kultūros paveldo paminklu.[1]
Geografija ir istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istorinis Chutalo regionas užima teritorijas, kurias iš pietų ir rytų riboja Piandžas, o vakaruose – Vachšas. Į rytus nuo jo yra kalnuotas Badachšanas, į vakarus – Kubadijanas (Gisaro slėnis). Regioną sudaro dvi derlingos upių drėkinamos oazės: Vachšo slėnis su didžiausiu miestu Bochtaru ir Jachsu slėnis su Kulobo miestu.
Senovėje Chutalas sudarė ryčiausią Baktrijos dalį. Kaip atskiras teritorinis vienetas ėmė formuotis VII a. Tuo metu iš čia valdžiusios eftalitų valstybės atsiskyrė Chutalo valstybė. Jos valdovai titulavosi Khuttalan Shah („Chutalo karalius“), Khuttalan Khudah („Chutalo valdovas“) arba Shir-i Khutallan („Chutalo liūtas“). Sostinė buvo Chulbukas, netoli dabartinio Kulobo.[2]
Plečiantis Arabų kalifatui, didžioji dalis senosios Baktrijos buvo užkariauta arabų ir islamizuota, tačiau Chutalas išlaikė savo nepriklausomybę. Apie 676 m. čia bandė nesėkmingai veržtis Omejadų kalifato Chorasano valdytojas. Vėliau tai dar kartą mėgino daryti 727 m., tačiau arabus sutriuškino Chutalo pasamdyti tiurgešai. Galiausiai 737 tie patys tiurgešai pralaimėjo arabų armijai, ir Chutalas galutinai nukariautas. Valstybė galutinai panaikinta 750 m.[3]
Viduramžiais Chutalo regionas aktyviai dalyvavo Šilko kelio prekyboje. Čia kirtosi svarbūs prekybiniai keliai, iš čia buvo vežama druska, auksas, sidabras, žirgai. Čia kirtosi budizmo, islamo ir kitų religijų kultūrinės įtakos. Tuo metu teritorija ėjo iš rankų į rankas tarp įvairių dinastijų. Čia valdė Samanidai, Gaznevidai, Seldžiukai, Guridai, Chorezmšachai, Čagatajų chanatas. Šių didžiųjų imperijų nusilpimo laikais Chutalas vėl įgaudavo autonomiją, susiformuodavo daugiau ar mažiau nepriklausomos vietinės dinastijos.[4]
XVI a., po to kai regioną užkariavo Šeibanidai, Chutalo pavadinimas nunyko.
Pasaulio paveldo objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
.jpg)
Pasaulio paveldu pripažinti 10 archeologinių objektų, išsimėčiusių visame regione, tarp kurių yra budistinės šventyklos ir vienuolynai, tvirtovės, karavansarajai, rūmai. Jie statyti tarp VII ir XVI a. ir sudarė dalį Šilko kelio prekybinės sistemos.[5]
- Vachšo upės slėnyje:
- Halevardas (Kofirkala) – tvirtovė
- Adžinatepos budistų vienuolynas
- Makbarai Mavlono tadžidinas
- Zoli Zardas
- Jachsu upės slėnyje:
- Šachrtepa
- Šachristoni Zoli Zar
- Chulbukas (Šachristoni Chulbuk ir Kalai Chulbuk)
- Manzaratepa
- Chištepos budistinė šventykla
- Tohiro karavansarajus (dykumoje)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Cultural Heritage Sites of Ancient Khuttal
- ↑ Bosworth, C.E. (1986). „Khuttalān“. In Bosworth, C. E.; van Donzel, E.; Lewis, B. & Pellat, Ch. (eds.). The Encyclopaedia of Islam, Second Edition. Volume V: Khe–Mahi. Leiden: E. J. Brill. pp. 75–76. ISBN 978-90-04-07819-2.
- ↑ Gibb, H. A. R. (1923). The Arab Conquests in Central Asia. London: The Royal Asiatic Society. OCLC 499987512.
- ↑ Bosworth, C. Edmund (2009). „ḴOTTAL“. Encyclopædia Iranica, Online edition. Retrieved 6 May 2014.
- ↑ Cultural Heritage Sites of Ancient Khuttal
