Chrizoprazas

Chrizoprazas

Savybės
Kategorija	Mineralas, Silikatų klasė
Cheminė formulė	SiO₂
Identifikacija
Spalva	obuolių ar žolės žalumo, žydrai žalia
Brėžis	?
Kristalo sistema	trigoninė
Skalumas	?
Lūžimai	?
Kietumas pagal Moso skalę	6,5-7,0
Blizgesys	stikliškas
Lūžio rodiklis	?
Specifinis tankis	2,6

Chrizoprazas (angl. chrysoprase, chrysophrase, chrysoprasus; iš gr. χρυσός, chrysos 'auksas' + gr. πράσινον, prasinon 'poras (daržovė)') – chalcedono atmaina, turinti nikelio priemaišų. Paprastai obuolių žalumo, bet gali būti ir tamsiai žalias. Priskiriamas pusbrangiams ir dirbinių akmenims.

Tamsieji chrizoprazo variantai dar vadinami prazais (angl. prase). Tačiau prazais vadina ir chlorito turinčius kvarcus, tad žodis prazas labiau reiškia mineralo spalvą, nei konkretų mineralą.

Chrizoprazas yra kriptokristalinis mineralas, tuo jis skiriasi nuo krištolo, ametisto, citrino ir kitų kristalinių kvarco atmainų, kurios yra skaidrios ir sudaro lengvai atpažįstamus šešiasienių prizmių kristalus. Kiti kriptokristalinių silicio dioksido mineralų šeimos nariai yra, pvz., agatas, karneolis, oniksas. Skirtingai nuo neskaidrių silicio dioksido mineralų chrizoprazas vertinamas dėl spalvos, o ne dėl rašto.

Skirtingai nuo smaragdų, kuriuos nuspalvina chromo priemaišos, chrizoprazas nuspalvintas menkų nikelio priemaišų. Kitas į chrizoprazą labai panašus mineralas yra chrominis chalcedonas (angl. chrome chalcedony), kuriam spalvą suteikia chromas, o ne nikelis.

Kaip ir kitos chlacedono atmainos chrizoprazo kietis yra 6-7 pagal Moso skalę. Skyla kriaukliškai kaip titnagas.

Susidarymas ir telkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chrizoprazai susidaro dūlint (lateritizuojantis) nikelingiems serpentinitams ar kitoms ultrabazinėms ofiolitinėms uolienoms. Australijos telkiniuose chrizoprazai aptinkami kaip gyslos ar gniutulai su rudu getitu ar kitais geležies oksidais.

Geriausiai žinomos chrizoprazų radavietės yra tokiose šalyse kaip Kvinslandas, Vakarų Australija, Vokietija, Lenkija, Rusija, Arizona, Kalifornija, Brazilija. Žemutinėje Silezijoje (Lenkija) esantys chrizoprazų telkiniai, manoma, yra didžiausi Europoje ir galbūt pasaulyje.

Juvelyrinės rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juvelyrikoje chrizoprazai pagal kokybę skirstomi į rūšis.^[1]

Aukščiausia rūšis. Smaragdo žalumo, vienalytės struktūros ir spalvos. Spalva ryški ir intensyvi. Naudojami kaip itin kokybiška juvelyrinė žaliava. Plokštelės (net iki 5 cm storio) gerai praleidžia šviesą. Gali turėti smulkių pasklidusių geležies hidroksido ar aliuminio oksido priemaišų.
Pirma rūšis. Obuolių žalumo, vienalytis. Būna šiek tiek padūmavę, prasišviečia iki 1-2 cm storio sluoksniai. Gali būti balzganų, neskaidrių sričių.
Antra rūšis. Tinka naudoti kaip dekoratyvinis dirbinių akmuo. Spalva blyški, netolygi, gali sudaryti dėmes ar juostas. Paprastai žydrokai žalias ar gelsvai žalias, Gali turėti pieniškų dėmių. Akmens struktūroje gali kaitaliotis skaidrios ir neskaidrios sritys, Gali būti geležies ir mangano oksidų intarpų, sudarančių dendritus, tinklelius ar šydus.