Christo ir Jeanne-Claude

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žana Klod ir Christas 2005 m.

Christo ir Jeanne-Claude (Christas ir Žana Klod) – XX a. antros pusės ir XXI a. pr. JAV menininkų pora, vyras ir žmona, kūrę monumentalius aplinkos dailės kūrinius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Christas Javaševas (bulg. Христо Владимиров Явашев, 19352020 m.) ir Žana Klod Dena de Gijbon (pranc. Jeanne-Claude Denat de Guillebon, 19352009 m.) gimė tą pačią, 1935 m. birželio 13 dieną. Christas Javaševas gimė Gabrove, Bulgarijoje ir Žana Klod − Kasablankoje, Maroke. Christas 1953−1956 m. mokėsi Sofijos dailės akademijoje. 1956 m. dirbo teatre Prahos, kai prasidėjo sukilimas Vengrijoje. Christas pasitraukė į Austriją, 1957 m. vieną semestrą mokėsi Vienos dailės akademijoje. 1958 m. jis persikėlė į Paryžių, buvo susijęs su „naujojo realizmo“ srovės menininkais, tapė portretus. Paryžiuje sutiko Žaną Klod, kuri 1952 m. baigė lotynų kalbos ir filosofijos bakalauratą Tuniso universitete. Jie anksti nebenaudojo savo pavardžių. 1959 m. susituokė. 1962 m. birželio 27 d. naktį jie įgyvendino pirmą viešą nesankcionuotą projektą: iš 89 naftos statinių užblokavo gatvelę Paryžiaus Lotynų kvartale ir instaliaciją pavadino „Geležine uždanga“.[1] 1964 m. jie persikėlė nuolat gyventi į Niujorką, įgijo JAV pilietybę.

Pirmuosius savo kūrinius Christas sukūrė 1958 m. Tai buvo V. Tatlino konstruktyvizmo idėjų paveikti objektai: buteliai, skardinės, baldai, naftos statinės, suvynioti į popierių, plastiką, audinį, apvynioti siūlais ir kartais padažyti automobiliniais dažais. 1961 m. birželį įvyko jo pirmoji personalinė paroda Haro Lauhus galerijoje Kelne, kurioje jis pirmą kartą bendradarbiavo su Žana Klod. Tačiau ji pati savo indėlį į kūrybą viešai pripažino tik 1994 m. Iki to laiko jų kūriniai buvo demonstruojami su Christo autoriaus vardu. 1961 m. jie pirmą kartą pasiūlė monumentalų viešojo pastato supakavimo projektą, kuris nebuvo įgyvendintas. Po to jie ne kartą siūlė žinomų pastatų pakavimo projektus, kai galiausiai 1968 m. jiems buvo suteikti leidimai trims pakavimo projektams: fontano Spolete, viduramžių bokšto Spolete ir Kunsthalės Berne. Kitais metais jie supakavo Šiuolaikinio meno muziejų Čikagoje ir mylios ilgumo Little Bay paplūdimį šiauriau Sidnėjaus. Tam naudojo šviesių spalvų audinius, sutvirtintus virvėmis, kabliais ir mazgais.

„Skėčiai“, 1991 m., Japonija

Po 1970 m. Christo ir Žanos Klod sukurti aplinkos meno kūriniai:

  • 1970−72 m. „Slėnio užuolaida“ Grand Hogbake (Kolorado valstija, JAV);
  • 1972−76 m. daugiau nei 24 mylių ilgio „Bėganti tvora“ Sonomos ir Marino apygardose (Kalifornijos valstija, JAV);
  • 1980−83 m. „Apsuptos salos“ Biskeino įlankoje (Majamis, JAV);
  • 1975−85 m. „Supakuotas Naujasis tiltas“ (Paryžius, Prancūzija);
  • 1984−91 m. „Skėčiai“ (Ibarakio prefektūra Japonijoje ir Teichono perėja Kalifornijoje);
  • 1971−95 m. „Supakuotas Reichstagas“ (Berlynas, Vokietija);
  • 1979−2005 m. „Vartai“ Centriniame parke (Niujorkas, JAV);

Dėl didelių kaštų, sudėtingumo ir derinimų šiuos projektus įgyvendinti užtrukdavo metais ir dešimtmečiais, prisidėdavo šimtai darbuotojų. Kiti ilgalaikiai projektai: „Mastaba“ Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir „Virš upės“ virš Arkanzaso upės. Savo soliniuose projektuose, kurių daugelis liko tik popieriuje, Christas kūrė asambliažus iš įvairių supakuotų ir suvyniotų objektų.

„Plūduriuojantys pirsai“, 2016 m., Italija

1995 m. Christas ir Žana Klod buvo apdovanoti Praemium Imperiale prizu skulptūros kategorijoje. Pagrindinės jų parodos įvyko:

  • 1979 m. Šiuolaikinio meno institute Bostone;
  • 1981 m. Liudviko muziejuje Kelne;
  • 1990 m. Šiuolaikinio meno muziejuje Hirošimoje;
  • 2001 m. Martyno Gropijo name Berlyne;
  • 2004 m. Metropoliteno meno muziejuje Niujorke;

Žana Klod mirė 2009 m. lapkričio 18 d. Niujorke.[2] Po jos mirties įgyvendinti Christo projektai:

  • 2013 m. „Didelis oro supakavimas“ Oberhauzene;
  • 2016 m. „Plūduriuojantys pirsai“ Izėjo ežere Italijoje;
  • 2018 m. „Londono mastaba“ Serpentino ežere Haid parke Londone.

Christas mirė 2020 m. gegužės 31 d. Niujorke.[3] Prieš mirtį jis gavo leidimą supakuoti Paryžiaus Triumfo arką. Šį projektą numatyta įgyvendinti 2021 m.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka