Chočiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chočiai
Chočiai prie Kajamos upės, grojantys fleitomis
Chočiai prie Kajamos upės, grojantys fleitomis
Gyventojų skaičius 767
Populiacija šalyse Venesuelos vėliava Venesuela
Kalba (-os) chočių
Religijos prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės kultūriškai – panariai, pagal kilmę – galbūt piarojai, makai
Vikiteka: Chočiai

Chočiai (joti, hoti, hödï), dar vadinami čikanais, orečikanais, šikanais, varuvarais, juanais (shicana, yuana, waru-waru) – indėnų tauta, gyvenanti pietų Venesueloje (Bolivaro, Amazonės valst.), į pietus nuo Orinoko vidurupio. Populiacija – apie 760 žmonių. Chočių kalba neklasifikuota, dalis šneka ispaniškai. Šiauriniai chočiai palaiko ryšius su panariais. Laikosi tradicinės tikybos.

Chočių krepšys iš oceloto kailio

Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (bananai, kukurūzai ir kt.), medžiokle (su pučiamuoju vamzdžiu, ietimi), žvejyba, rankiojimu (medaus, valgomų vabzdžių, vaisių, krevečių).

Mažosios šeimos jungiasi į nepriklausomas vietines bendruomenes po 5–40 žmonių. Daiktinė kultūra panaši į panarių. Chočiai – viena labiausiai atskirtyje gyvenančių indėnų tautų. Krikščionių misionieriai jų žemėse įsikūrė tik 1969 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Хоти,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.