Cheminis tanklaivis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cheminis tanklaivis GINGA FALCON Kolumbijos upėje
Cheminių tanklaivių laivynas 2006 m.
Sudėtinga vamzdyno sistema Saudo Arabijos cheminiame tanklaivyje, gabenančiame melasą
Japonų tanklaivis Golden Nori

Cheminis tanklaivis – laivas, suprojektuotas didmeniniam cheminių medžiagų gabenimui. Remiantis MARPOL 73/78, cheminis tanklaivis yra laivas, tinkantis urmu transportuoti skysčius, išvardytus 17-ame Tarptautiniame didmeninių cheminių medžiagų kodekso[1] skyriuje. Be pramoninių chemikalų ir naftos produktų, šie laivai dažnai gabena alyvpalmių aliejų, daržovių aliejus, lajų, kaustinę sodą ir metanolį.

Okeaninių tanklaivių dedveito tonažas vyrauja nuo 5 tūkst. iki 35 tūkst. tonų. Tai yra mažiau nei kitų vidutinių tanklaivių dėl specializuotos jų krovinio kilmės ir uosto terminalų, kuriuose vyksta pakrovimas ir iškrovimas, apribojimų.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įprastai cheminių medžiagų tanklaiviai skirstomi į tris tipus:

1-as tipas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiam tipui priskiriamais tanklaiviais gabenami produktai, keliantys didžiausią grėsmę gamtai. Šiuose laivuose reikalingos aukščiausio lygio prevencinės priemonės, kurios užkirstų kelią krovinio nutekėjimui.

2-as tipas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiam tipui priskiriamais tanklaiviais gabenami produktai kelia didesnę nei vidutinę grėsmę gamtai. Saugumui užtikrinti imamasi nemenkų prevencinių priemonių.

3-ias tipas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiam tipui priskiriamais tanklaiviais gabenami produktai kelia vidutinę grėsmę gamtai. Krovinio gabenimo metu naudojamos saikingos prevencinės priemonės.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [MARPOL Annex II, Chapter I, Regulation 1]
  2. [IBC Code, Chapter 2, 2.1 General]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]