Catherine Zeta-Jones

Catherine Zeta-Jones
Tikras vardas	Catherine Zeta-Jones
Gimė	1969 m. rugsėjo 25 d. Svonsis, Velsas, Jungtinė Karalystė
Šalis	Velsas
Sutuoktinis	Michael Douglas (2000–)
Vaikai	2
Aktyvumo metai	1981–dabar
Užsiėmimas	aktorė
Žymesni vaidmenys
Elena Montero („The Mask of Zorro“, 1998 m.) Theodora („The Haunting“, 1999 m.) Helena Ayala („Traffic“, 2000 m.) Isabel Lahiri („Ocean's Twelve“, 2004 m.)
Apdovanojimai
Oskaras – geriausias antro plano vaidmuo – „Chicago“, 2002 Tony apdovanojimas – „A Little Night Music“, 2009

Ketrina Zeta-Džons (Catherine Zeta-Jones, g. 1969 m. rugsėjo 25 d.) – iš Velso kilusi aktorė. Per savo daugiau nei 40 m. trunkančią karjerą aktorė pelnė Oskaro, Britų akademijos, Tony ir Europos kino apdovanojimus.

Be vaidybos Ketrina Zeta-Džons užsiima įvairių paramos akcijų rėmimu. Jos kova su depresija ir bipoliniu sutrikimu buvo gerai dokumentuota žiniasklaidoje. Ji yra ištekėjusi už aktoriaus Maiklo Daglaso, su kuriuo susilaukė dviejų vaikų.

Biografija

Ketrina Zeta-Džons gimė 1969 m. rugsėjo 25 d. Svonsyje, Pietų Velse, saldumynų fabriko savininko Deivido Džonso ir jo žmonos Patricijos, siuvėjos, šeimoje. Jos tėvas yra velsietis, o motina – airių katalikų kilmės. Ji buvo pavadinta savo močiučių Zetos Džons ir Ketrinos Feir vardais. Šeima buvo kilusi iš nepasiturinčios aplinkos, tačiau jų gyvenimas pagerėjo, kai bingo konkurse jie laimėjo 100 000 svarų sterlingų ir taip galėjo sumokėti už dukters šokių ir baleto pamokas.

Teatro scena

Ketrina Zeta-Džons nuo mažens dalyvavo mokyklinėse scenose ir sulaukė vietos žiniasklaidos dėmesio, kai jos atlikta Širlės Besi daina laimėjo „Junior Star Trail“ talentų konkursą. Būdama šokių trupės dalimi ji reguliariai keliaudavo į Londoną, kur dalyvavo atrankose dėl vaidmenų teatre. Būdama devynerių C. Zeta-Jones buvo pasirinkta vaidinti Liepą, vieną iš našlaičių mergaičių originaliame Vest Endo pastatyme miuzikle Annie, o būdama ankstyvos paauglystės ji tapo nacionaline stepo šokių čempione.

1981 m. ji atliko pagrindinį Anės vaidmenį miuzikle, kuris buvo pastatytas Svonsio didžiajame teatre. Po dvejų metų ji atliko pagrindinį Tallulah vaidmenį Vest Endo spektaklyje „Bugsy Malone“. Kai jai buvo penkiolika, Zeta-Jones paliko mokyklą neįgijusi vidurinio išsilavinimo ir nusprendė gyventi Londone, kad galėtų tęsti aktorės karjerą. Ji taip pat buvo įsipareigojusi vaidinti gastroliuojančiame „Pižamos žaidimo“ spektaklyje. Apibūdindama savo paauglystės metus Londone, Zeta-Džons sakė: „Stovėjau eilėje į atrankas, tada pasikeisdavau kostiumą arba apsivilkdavau kitą triko ir vėl į atranką. Man gali prireikti dviejų bandymų, bet aš visada gaudavau darbą. Supratau, ko jie nori“. Ji įstojo į nepriklausomas meno edukacines mokyklas Londono Chiswick rajone, kur baigė trejų metų trukmės muzikinio teatro kursus.

1987 m. septyniolikmetė Ketrina Zeta-Džons buvo išrinkta antraja pagalbine aktore Vest Endo spektaklyje „42nd Street“. Vieno iš pasirodymų metu nei pagrindinė aktorė, nei pirmoji atsarginė buvo nepasiekiamos, tad Ketrina Zeta-Džons buvo paprašyta atlikti Pegės Sojer – choro merginos, kuri tampa žvaigžde, vaidmenį. Prodiuserė buvo sužavėta C. Zeta-Jones vaidybos sugebėjimais ir leido jai vaidinti kitus dvejus metus. Kitas jos pasirodymas scenoje buvo Anglijos nacionalinėje operoje Londono Koliziejaus teatre 1989 m., kur ji vaidino Mae Jones Kurto Weilo „Gatvės scenoje“.

Debiutas kine

Jos debiutas kino ekrane įvyko komerciškai nesėkmingame prancūzų ir italų filme „1001 naktis“ (1990 m.), o vėliau sulaukė didesnės sėkmės kaip nuolatinė aktorė britų televizijos seriale „The Darling Buds of May“ (1991–1993). Nusivylusi dėl to, kad britų filmuose gaudavo stereotipinius vaidmenis, Ketrina Zeta-Džons persikėlė į Los Andželą. Ji įsitvirtino Holivude su vaidmenimis, kurie išryškino jos seksualią išvaizdą, pavyzdžiui, veiksmo filme „Zoro kaukė“ (1998 m.) ir filme „Įstrigimas“ (1999 m.). Už filmą „Zoro kaukė“ aktorė buvo nominuota tarp geriausių jaunųjų aktorių „MTV filmų apdovanojimuose“.

Įsitvirtinimas kino ekrane

Ketrina Zeta-Džons sulaukė kritikų pripažinimo už kerštingos nėščios moters vaidmenis filmuose „Traffic“ (2000 m.) ir Velmos Keli miuzikle „Čikaga“ (2002 m.), už kurį pelnė „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią antro plano aktorę. Didžiąją dešimtmečio dalį ji vaidino aukšto lygio filmuose, įskaitant juodąją komediją „Netoleruojamas žiaurumas“ (2003 m.), „Oušeno dvyliktukas“ (2004 m.), komediją „Terminalas“ (2004 m.) ir romantinę komediją „Be rezervacijų“ (2007 m.).

Po pertaukos grįžo į sceną ir vaidino senstančią aktorę Brodvėjaus spektaklyje „Mažoji nakties muzika“ (2009 m.), už kurį laimėjo Tony apdovanojimą. Vėlesniais dešimtmečiais Ketrina Zeta-Džons dirbo su pertraukomis, vaidino filmuose „Šalutiniai poveikiai“ (2013 m.), „RED2“ (2013 m.) ir „Tėčio armija“ (2016 m.). Ji atliko antraplanius vaidmenis televizijoje, suvaidindama Oliviją de Haviland filmuose „Feud: Bette & Joan“ (2017 m.) ir Morticiją Adams seriale apie Adamsų šeimynėlę „Trečiadienis“ (nuo 2022 m. iki dabar).

Nuorodos

Vikicitatos

• Catherine Zeta-Jones IMDb profilis