Cadikas
Cadikas (hebr. צַדִּיק = caddik – 'teisusis') – dievobaimingas, doras žmogus judaizme.[1]
Talmude sakoma, jog žemėje gyvena 36 slapti cadikai (lamed vav cadikim), jei jų nebūtų, ištiktų pasaulio pabaiga. Kabalistai, gyvenę viduramžiais, manė, kad cadikai atlieka tarpininkų tarp Dievo ir jo išrinktosios tautos vaidmenį.[1]
Šiuo terminu buvo įvardijami chasidų vadovai, nemaža dalis Toros ir Talmudo mokovų. Tikėta, jog pasiekę aukščiausią ekstazės laipsnį jie bendrauja su Dievu, įstengia atlikti stebuklus.[1] Cadiko pareigos pereidavo paveldėjimo keliu. Chasidai savajam cadikui demonstruoja ypatingą pagarbą, apreiškimui prilygina visa, ką jis sako.[2] Cadiko kultą atmeta chasidai, įsikūrę Lietuvoje bei Baltarusijoje.[1]
Ankstyviausias žodžio paminėjimas aptinkamas Senajame Testamente (Hebrajų Biblijoje), Pradžios knygos 18, 25.[1]