Bydgoščiaus mūšis (1794)
| Bydgoščiaus mūšis | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1794 m. sukilimas | |||||||||
 Mūšis prie Dancigo tilto Bydgoščiuje | |||||||||
| |||||||||
| Priešininkai | |||||||||
 Lenkijos karalystė, 1794 m. sukilėliai
|
.svg){kind=small} Prūsija
| ||||||||
| Vadai | |||||||||
 Jan Henryk Dąbrowski
|
Johann Friedrich von Székely | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 4 tūkst karių ir 16 patrankų ~5 tūkst. vietos sukilėlių[1] |
~1 tūkst. | ||||||||
| Aukos | |||||||||
| 25 žuvę ir 30 sužeistų | 100 žuvusių ir 400 paimtų į nelaisvę | ||||||||
Bydgoščiaus mūšis (lenk. Bitwa pod Bydgoszczą, vok. Schlacht bei Bromberg) – 1794 m. spalio 2 d. prie Bydgoščiaus miesto (Lenkijos karalystė, dab. Lenkija) įvykęs Lenkijos karalystės ir Prūsijos kunigaikštystės kariuomenių mūšis, vienas 1794 m. (Kosciuškos) sukilimo mūšių.
Mūšio eiga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Savo ekspedicijos į Didžiąją Lenkiją metu Lenkijos kariuomenės generolas poručikas Janas Henrikas Damborvskis (lenk. Jan Henryk Dąbrowski) Gniezne sutelkė savo vadovaujamą diviziją ir Didžiosios Lenkijos sukilėlius (apie 7000 žmonių, daugiausia jaunų ir nepatyrusių). Siekdamas išlaikyti ryšį su pagrindinėmis sukilėlių pajėgomis Lenkijoje, Dambrovskis nutarė sutriuškinti prūsų dalinį, kuriam vadovavo pulkininkas Johanas Frydrichas Šekelis (vok. Johann Friedrich von Székely) (fuzilierių batalionas ir 3 husarų eskadronai). Šis dalinys buvo dislokuotas Inovroclave ir kėlė grėsmę Dambrovskio lenkų divizijos susisiekimui su Varšuva Didžiosios Lenkijos (Vielkopolska) regione.
Naktį iš rugsėjo 29-osios į 30-ąją J. H. Dambrovskis atvyko į Labišiną, kur vidurnaktį jo dalinius atakavo pulkininko Šekelio pajėgos. Puolimas buvo atremtas, o prūsai atsitraukė į Bydgoščių (tuometinį Brombergą).
Pulkininkas Rymkevičius, pasiųstas vytis besitraukiančio priešo, atakavo prūsų ariergardą ir užėmė kalvą į pietus nuo miesto. Prūsai išsidėstė kairiajame Brdos upės krante, vadinamajame Dancigo priemiestyje, tik batalionas iš Pircho pulko ir fuzilierių būrys užėmė pozicijas pačiame Bydgoščiuje. Prūsų dalinys mėgino sukliudyti lenkams persikelti per upę, lygiagrečiai žygiuodamas kitu jos krantu.[2] Pamatę, kad lenkai nepatikėjo šiuo manevru, prūsai sugrįžo prie Gdansko tilto.
Šekelis pasitikėjo savo jėgomis ir netgi pagrasino sušaudyti į derybas atsiųstą lenkų majorą Zablockį.
Naktį iš spalio 1-osios į 2-ąją Jano Henriko Dambrovskio divizija atžygiavo prie Bydgoščiaus. Dambrovskis 7-ąją tautinės kavalerijos brigadą padalijo į dvi dalis ir pasiuntė jas saugoti perėjų per Brdos upę ir Bydgoščiaus kanalą abiejose miesto pusėse. Į puolimą prieš Bydgoščių pajudėjo keturi lenkų pėstininkų batalionai, kurie įsiveržė į miestą. Pamatęs besiklostančią padėtį pulkininkas Šekelis asmeniškai vedė savo dalinius į pagalbą miesto įgulai. Einantį kolonos priekyje tiltu per Brdą ji sužeidė patrankos sviedinio skeveldra,[3][4][5] po ko jis pateko į nelaisvę. Į nelaisvę paėmusiu karininku įvardijamas majoras Zablockis.[6] Miestą užėmė prolenkiškai nusiteikę vietos sukilėliai.[6]
Neatlaikiusi lenkų spaudimo prūsų kariuomenė pasitraukė iš Bydgoščiaus į Svecio tvirtovę. Lenkų kavalerija persekiojo prūsus iki Fordono.
Po mūšio
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į nelaisvę paimtam pulkininkui Šekeliui lenkų karinė vadovybė suteikė rūpestingą priežiūrą, tačiau po dviejų dienų jis mirė.[2][3][4][5]
Kovose dėl Bydgoščiaus žuvo 100 prūsų karių, 50 buvo sužeista, o beveik 400 pateko į nelaisvę.[2] Mūšio lauke žuvo prūsų pulkininkas Wittellis ir majoras Wedelstadtas. Iš prūsų pajėgų vadovybės tik pulkininkui Hinrichsui pavyko pasprukti kartu su dalimi Šekelio korpuso.[7] Lenkų nuostoliai siekė tik 25 žuvusius ir 30 sužeistų.[8]
Iškart po to, kai lenkų sukilėliai užėmė Bydgoščių, lenkams taip pat atiteko Fordonas ir Kujavijos Solecas.[9] Pulkininkas Hinrichsas tais pačiais metais, spalio 25 dieną, Bydgoščių susigrąžino.[10]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Andrzej Zahorski, Wypisy źródłowe do historii polskiej sztuki wojennej. Polska sztuka wojenna w okresie powstania kościuszkowskiego, Zeszyt dziesiąty, Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, Warszawa 1960.
- Davies, Norman (2005). God’s playground: a history of Poland: in two volumes (Rev. ed.). New York: Columbia University Press. p. 254. ISBN 978-0-231-12816-2. OCLC 57754186
- Gąsowski, Tomasz; Ronikier, Jerzy; Wróbel, Piotr; Zblewski, Zdzisław (1999). Bitwy polskie. Leksykon. Znak Social Publishing Institute.
- Poten, Bernhard von, „Székely, Johann Friedrich von“ in: Allgemeine Deutsche Biographie 37 (1894), S. 291–293 [Online-Version]; URL: https://www.deutsche-biographie.de/pnd138584281.html#adbcontent
- Bolesław Twardowski: Wojsko Polskie Kościuszki w roku 1794. Poznań: Księgarnia Katolicka, 1894.
- Storożyński, Alex; Mikos, Jarosław (2011). Kościuszko: książę chłopów. Fortuna i Fatum. Warszawa: Wydawnictwo W.A.B. pp. 232–233. ISBN 978-83-7414-930-3.
- Storozynski, Alex (2009). The peasant prince: Thaddeus Kosciuszko and the age of revolution. New York (N.Y.): Thomas Dunne books. p. 181. ISBN 978-0-312-38802-7.
- Mała Encyklopedia Wojskowa, 1967, Wydanie I
- Mincer, Franciszek (1994), Powstanie Kościuszkowskie w obwodzie Nadnoteckim
- Skakowski, Adam Mieczysław. Jan Henryk Dąbrowski, Kraków.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gąsowski, Tomasz; Ronikier, Jerzy; Wróbel, Piotr; Zblewski, Zdzisław (1999). Bitwy polskie. Leksykon. Znak Social Publishing Institute]]
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Mincer, Franciszek (1994), Powstanie Kościuszkowskie w obwodzie Nadnotecki, p. 68.
- ↑ 3,0 3,1 Johann Friedrich von Székely // Deutsche Biographie
- ↑ 4,0 4,1 Zeitschrift für Kunst, Wissenschaft und Geschichte des Krieges, 108. Bd., 2. Heft, Berlin 1860 (nennt weitere Quellen, denen noch die Erinnerungen aus dem Leben des General-Feldmarschalls von Boyen, Leipzig 1889, hinzuzufügen sind). – Rheinischer Antiquarius, II. Abth., 9. Bd., Coblenz 1860.
- ↑ 5,0 5,1 Poten, Bernhard von, „Székely, Johann Friedrich von“ in: Allgemeine Deutsche Biographie 37 (1894), S. 291–293 [Online-Version]; URL: https://www.deutsche-biographie.de/pnd138584281.html#adbcontent
- ↑ 6,0 6,1 Twardowski, Bolesław (1894). Wojsko Polskie Kościuszki w roku 1794. Poznań: Nakładem Księgarni Katolickiej. p. 60.
- ↑ Mincer, Franciszek (1994), Powstanie Kościuszkowskie w obwodzie Nadnotecki, p. 68-69.
- ↑ Mincer, Franciszek (1994), Powstanie Kościuszkowskie w obwodzie Nadnotecki, p. 69.
- ↑ Mincer, Franciszek (1994), Powstanie Kościuszkowskie w obwodzie Nadnotecki, p. 70.
- ↑ Skakowski, Adam Mieczysław. Jan Henryk Dąbrowski, p. 151.
