Burning Man

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Burning Man
Burning-Man.svg
Lightmatter burningman.jpg
Renginio ugnis
Vieta(-os)Nevada, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Aktyvumo metainuo 1985 m.
Įkūrėjas(-ai)Larry Harvey, John Law, Jerry James, Scott 'The Hammer' Mucci
URLburningman.org
Vaizdas į renginį iš toli
Festivalio metu dulkių audros įprastas reiškinys
Sunkvežimis–vabalas
2008 m.
Šventovė ugnyje
Kojos

„Burning Man“ (liet. degantis žmogus) – kasmetinis savaitę trunkantis alternatyvaus meno festivalis, organizuojamas JAV prieš šventinę Darbo dieną (pirmąjį rugsėjo pirmadienį), Nevadoje esančioje Black Rock (liet. Juodosios Uolos) dykumoje. Renginys prasideda paskutinį rugpjūčio pirmadienį, vidurnaktį. Paskutinė renginio diena sutampa su JAV švenčiama Darbo diena, kuri daugeliui organizacijų yra išeiginė. Renginio kulminacija vyksta šeštadienį po saulėlydžio, kai sudeginama didžiulė medinė žmogaus statula. Daugiau kaip 50 tūkst. dalyvių pritraukiantis renginys po septynių dienų nepalieka jokio pėdsako išdžiūvusio ežero dugne.

Pirmasis nedidelis medinis žmogus buvo sudegintas 1985 m., tuomet dar viename iš San Francisko paplūdimių. Gimęs kaip nedidelės hipių bendruomenės renginys, „Burning man“ vėliau dalyvių skaičiumi smarkiai išsiplėtė ir persikėlė į dabartinę vietą Nevados dykumoje. 2013 m. festivalyje dalyvavo 68 000 žmonių.

Festivalio vertybės ir principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patys renginio organizatoriai apibrėžia jį kaip eksperimentą, siekiant sukurti radikalios saviraiškos ir pasitikėjimo bendruomenę. Per savaitę dykumoje pristatomi šiuolaikinio meno kūriniai, dažnai fantastinių formų. Kai kurie iš jų sudeginami pačių kūrėjų dar neuždarius festivalio. Renginyje važinėja šimtai neįtikėtinos formos, „mutavusių“ mašinų, daugelis dalyvių apsirengęs įvairiausių meno personažų, žvėrių, daiktų ir kt. kostiumais. Atvykę į dykumą artistai rodo spektaklius, kuriamos instaliacijos, čia populiarūs įvairūs šokiai. Didžėjai visą parą suka muziką keliose šokių scenose.

Festivalio metu sukuriama visa reikalinga Juodosios Uolos miesto infrastruktūra. Dalyviai visiškai atsiduoda bendruomenės dvasiai, meno projektams, saviraiškai. Kiekvienas dalyvis yra atsakingas už savo pragyvenimą, įskaitant maistą, vandenį, apsaugą nuo karščio, vėjo, šalčio, vietą miegoti. Be to, privaloma pasirūpinti, kad dalyviui išvykus, dykumoje neliktų bet kokio jo buvimo pėdsakų. Visa tai atvykėliai turi numatyti iš anksto. Į dykumą atvykstantys svečiai namuose turi palikti visus pinigus, nes renginyje prekyba neegzistuoja. Čia siūloma išmokti dalintis ir dovanoti. Atsiribojama savaitei nuo įprastinės civilizacijos – telefono ryšio, kompiuterio, interneto. Organizatoriai kviečia dalyvius aktyviai dalyvauti festivalyje, vien stebėtojai nėra pageidaujami.

Vienas „Burning Man“ įkūrėjų Larry Harvey 2004 m. parašė „Dešimt Principų“, kurie yra pagrindinės festivalio propaguojamos kultūros gairės. Tai dovanojimo dvasios, radikalios saviraiškos iškėlimas, vartotojiškumo neigimo ir kt. principai.

Skirtingose šalyse yra susikūrusios „Degančio Žmogaus“ bendruomenės, kurios reprezentuoja ir puoselėja „Burning Man“ propaguojamas vertybes. „Degantis Jonas|Degošais Janis“ pradėtas organizuoti Lietuvoje, vėliau perkrikštytas latviškai ir pradėtas rengti Lietuvos-Latvijos pasienyje. Šis festivalis yra baltiškasis „Burning Man“ atitikmuo, jame galioja 10 tų pačių pagrindinių principų.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. festivalyje apsilankęs fotografas Romualdas Požerskis Lietuvoje surengė parodą ir pristatė fotoalbumą.[1]

Pirmoji lietuvių teminė stovykla „Blukis” Nevados dykumoje įsikūrė 2011 m. Senovės lietuvių tradiciją tempti medžio kelmą ir taip atsikratyti visų negandų buvo nuspręsta tarpdisciplininio meno pagalba perkelti į interaktyvų meninį festivalį, kurio tų metų tema buvo „The Rites of Passage“. Pavilijone pristatyta Tomo Dobravolskio perkusija, Džiugo Bražiūno elektroninė muzika. Stovykloje „Fluxus” molio dirbtuvėse galima buvo pasimokyti minkyti molį, išsikalti Blukio monetą.

2013 m. lietuviai įsikūrė šalia festivalio oficialaus oro uosto su tema „Lituanica birds”, pagerbiant lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinio skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines. 2014 m. lietuvių stovykloje įrengtas velodušas – speciali dušinė, kurioje galima buvo nusiprausti, jei kas nors mynė dviratį, taip pumpuodamas vandenį.

Festivalio statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Tema Dalyvių skaičius
1986 Be temos 20
1987 Be temos 80
1988 Be temos 150—200
1989 Be temos >300
1990 Be temos 500
1991 Be temos 250
1992 Be temos 600
1993 Be temos 1 tūkst.
1994 Be temos 2 tūkst.
1995 Good and Evil (Gėris ir Blogis) 4 tūkst.
1996 The Inferno 8 tūkst.
1997 Fertility (Vaisingumas) 10 tūkst.
1998 Nebulous Entity (Miglotas subjektas) 15 tūkst.
1999 Wheel of Time (Laiko Ratas) 23 tūkst.
2000 The Body (Kūnas) 25 400
2001 Seven Ages (Septyni amžiai) 25 659
2002 The Floating World (Plūduriuojantis pasaulis) 28 979
2003 Beyond Belief (Už tikėjimo ribų) 30 586
2004 The Vault of Heaven (Dangaus skliautas) 35 664
2005 Psyche — The Conscious, Subconscious & Unconscious
(Psichika — Sąmoningas, Pasąmoningas ir Nesąmoningas)
35 567
2006 Hope and Fear: The Future (Viltis ir Baimė: Ateitis) 38 989
2007 The Green Man (Žalias Žmogus) 47 366
2008 American Dream (Amerikietiška Svajonė) 49 599
2009 Evolution (Evoliucija) 43 435
2010 Metropolis 50 504
2011 Rites of Passage (Papročiai) 53 963
2012 Fertility 2.0 (Vaisingumas 2.0) 52 385
2013 Cargo Cult (Cargo kultas) 68 000
2014 Caravansary (Karavansarajus) 65 000
2015 Carnival of Mirrors (Veidrodžių karnavalas) 70 000
2016 DaVinci's Workshop (da Vinčio dirbtuvės) 70 000
2017 Radical Ritual (Esminis ritualas) 70 000
2018 I, Robot (Aš, robotas) 70 000
2019 Metamorphoses (Metamorfozės)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Degantis žmogus: fotoalbumas / Romualdas Požerskis, Monika Požerskytė. – Vilnius: LFS, 2009. – 168 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-438-41-0

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka