Bununai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bununai
Bununų šokėja tradicine suknele
Bununų šokėja tradicine suknele
Gyventojų skaičius 41 000
Populiacija šalyse Kinijos Respublikos vėliava Kinijos Respublika
Kalba (-os) bununų, kinų
Religijos vietiniai tikėjimai, krikščionybė
Giminingos etninės grupės kiti Taivano aborigenai

Bununai (kin. 布農, pinyin: Bùnóng), dar žinomi kaip vonumai,[1]Taivano aborigenų gentis, žinoma dėl jų sudėtingos polifoninės vokalinės muzikos. Jie kalba bununų kalba. Priešingai nei kitos gentys, bunumai išsibarstę po visą Taivaną. 2000 m. jų buvo 41 038. Jie sudarė 10% aborigenų ir buvo ketvirta pagal dydį jų gentis.[2] Bunumai dalijami į 5 mažesnes „genteles“: takbunuadzus, takituduhus, takibakas, takivatanus ir isbukunus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki krikščionių misionierių atvykimo XX a. pradžioje bunumai garsėjo kaip nuožmūs kariai ir galvų medžiotojai. Jie buvo kalnų gentis kaip atajalai ar tarokai ir gyveno mažomis šeimų grupėmis, kurios buvo priešiškos kinų emigrantams ir kitoms aborigenų gentims. Bunumai klajojo po kalnus medžiodami ir degindami miškus, kad pelenais patreštų dirbamus laukus. Jie augino soras, batatus, medžiojo.

Valdant japonams (1895–1945 m.) jie buvo viena iš paskutinių užkariautų genčių. Po to bunumai buvo priversti palikti kalnus ir buvo apgyvendinti žemumų kaimuose, kurie buvo išsibarstę po visą salą. Svarbiausiu bendruomenės vienetu tapo ne šeimų sąjunga, o kaimas. Japonai apribojo medžioklę (dėl šaunamų ginklų naudojimo), įvedė ryžių auginimą. Per okupaciją daug bunumų dirbo vietiniais policininkais, per Antrą pasaulinį karą Japonijos armija turėjo bunumų dalinius.

XX a. pradžioje po Taivaną paplito daug įvairių bažnyčių misionierių, kurie ypač sėkmingai darbavosi aborigenų tarpe. Dabar dauguma bunumų priklauso katalikų ar vietinei presbiterionų bažnyčioms.

Atvykus kinų nacionalistų Guomindanui 1945 m. spaliui aborigenai buvo sistemingai diskriminuojami dėl „vienos kalbos, vienos kultūros“ politikos. Dėl krikščionybės ir kinizacijos politikos bununų kultūra smuko. Reikalai pagerėjo tik po demokratinių reformų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. The Island of Formosa Past and Present, James W. Davidson: 1903, SMC Publishing Co.
  2. Directorate General of Budget, Accounting and Statistics, Executive Yuan, R.O.C. (DGBAS). National Statistics, Republic of China (Taiwan). Preliminary statistical analysis report of 2000 Population and Housing Census Archyvuota kopija 2007-03-12 iš Wayback Machine projekto.. Excerpted from Table 28:Indigenous population distribution in Taiwan-Fukien Area. Accessed PM 8/30/06