Buluno ulusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Buluno ulusas
rus. Булунский улус
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Respublika Jakutija Jakutija
Administracinis centras Tiksis
Naslegų skaičius 8
Gyventojų (2021) 7 706[1]
Plotas 215 370 km²
Tankumas (2021) 0,04 žm./km²

Buluno ulusas (rus. Булунский улус, jak. Булуҥ улууһа) – ulusas šiaurės Jakutijoje, Arktyje. Administracinis centras – Tiksis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teritorija išsidėsčiusi Laptevų jūros pakrantėje, ribojasi su Ust Janos, Verchojansko, Evenų-Bytantajaus, Žigansko, Olenioko, Anabaro ulusais. Ulusui pavaldžios Naujojo Sibiro salos. Teritorija yra Šiaurės Sibiro žemumoje, išraižytoje upių slėnių ir kalvagūbrių. Svarbiausios upės – Lena, Oleniokas, Omolojus, Chara Ulachas. Ulusui priklauso viena didžiausių pasaulyje, pelkėta Lenos delta. Šiaurėje būdinga tundra, kuri pietuose palaipsniui pereina į maumedžių retmiškius.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis (2002 m.):

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės uluso gyvenvietės (gyv. sk., 2007 m.):

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. SACHA, citypopulation.de
Jakutijos ulusai
Abijus | Alaichas | Aldanas | Amga | Anabaras | Aukštutinė Kolyma | Aukštutinis Viliujus | Bulunas | Changalasas | Čurapča | Evenai-Bytantajus | Gornas | Kobiajus | Lenskas | Meginas-Kangalasas | Mirnas | Moma | Namas | Neriungris | Niurba | Oimiakonas | Oleniokas | Oliokminskas | Srednekolymskas | Suntaras | Tata | Tompas | Ust Aldanas | Ust Jana | Ust Maja | Verchojanskas | Viliujskas | Žiganskas | Žemutinė Kolyma
Miestų apygardos: Jakutskas | Žatajus