Buluno ulusas
Išvaizda
| Buluno ulusas rus. Булунский улус | |
|---|---|
| Valstybė | |
| Respublika | |
| Administracinis centras | Tiksis |
| Naslegų skaičius | 8 |
| Gyventojų | 7 706[1] |
| Plotas | 215 370 km² |
| Tankumas | 0,04 žm./km² |
Buluno ulusas (rus. Булунский улус, jak. Булуҥ улууһа) – ulusas šiaurės Jakutijoje, Arktyje. Administracinis centras – Tiksis.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Teritorija išsidėsčiusi Laptevų jūros pakrantėje, ribojasi su Ust Janos, Verchojansko, Evenų-Bytantajaus, Žigansko, Olenioko, Anabaro ulusais. Ulusui pavaldžios Naujojo Sibiro salos. Teritorija yra Šiaurės Sibiro žemumoje, išraižytoje upių slėnių ir kalvagūbrių. Svarbiausios upės – Lena, Oleniokas, Omolojus, Chara Ulachas. Ulusui priklauso viena didžiausių pasaulyje, pelkėta Lenos delta. Šiaurėje būdinga tundra, kuri pietuose palaipsniui pereina į maumedžių retmiškius.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis (2002 m.):
- rusai – 35,81 %
- jakutai – 23,23 %
- evenkai – 23,99 %
- ukrainiečiai – 6,78 %
- evenai – 6,21 %
- kiti – 3,98 %
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinės uluso gyvenvietės (gyv. sk., 2023 m.[2]):
- Tiksis – 4 440
- Kiuhiuras – 1 072
- Taimylyras – 769
- Namys – 525
- Bykovskis – 513
- Naiba – 473
- Syktiachas – 280
- Ust Oleniokas – 11
- Skladas – 6
- Čekurovka – 0
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Jakutijos ulusai | |
|---|---|
| Abijus | Alaichas | Aldanas | Amga | Anabaras | Aukštutinė Kolyma | Aukštutinis Viliujus | Bulunas | Changalasas | Čurapča | Evenai-Bytantajus | Gornas | Kobiajus | Lenskas | Meginas-Kangalasas | Mirnas | Moma | Namas | Neriungris | Niurba | Oimiakonas | Oleniokas | Oliokminskas | Srednekolymskas | Suntaras | Tata | Tompas | Ust Aldanas | Ust Jana | Ust Maja | Verchojanskas | Viliujskas | Žiganskas | Žemutinė Kolyma Miestų apygardos: Jakutskas | Žatajus | |