Bukonys (Kupiškis)

Koordinatės: 55°47′46″š. pl. 24°56′17″r. ilg. / 55.796°š. pl. 24.938°r. ilg. / 55.796; 24.938 (Bukonys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bukonys
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Bukonys
Bukonys
55°47′46″š. pl. 24°56′17″r. ilg. / 55.796°š. pl. 24.938°r. ilg. / 55.796; 24.938 (Bukonys)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Kupiškio rajono savivaldybės vėliava Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija Noriūnų seniūnija
Gyventojų (2021) 4
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bukónys
Kilmininkas: Bukonių̃
Naudininkas: Bukonìms
Galininkas: Bukónis
Įnagininkas: Bukonimìs
Vietininkas: Bukonysè

Bukonys – kaimas Kupiškio rajono savivaldybėje, 4 km į rytus nuo Palėvenės, 5 km į pietus nuo Kupiškio, prie geležinkelio linijos ŠiauliaiDaugpilis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palivarkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palivarkas priklausė Palėvenės domininkonų vienuolynui, minimas XVIII a. pabaigoje kaip Bukonių dvaras[2]. 1842 m. didžioji dalis atimta ir paskirta iždo žinion, o 1848 m. priskirtas Bukonių valstybiniam dvarui. Dalis žemių palikta valdyti vienuolynui. Spėjama, kad dėl priklausymo Bukonių valstybiniam dvarui ir kilo toks palivarko pavadinimas. 1858 m. vėl leista vienuolynui naudotis šiuo palivarku. 1856 m. vienuolyną uždarius, dalis žemės parduota rusams, likusi – valstiečiams. Po 1869 m. palivarkas ir kitos vienuolyno žemės išnuomotos Rusijos valstiečiui Fomai Červonikovui, o 1870 m. išsimokėtinai parduotas Kauno ir Panevėžio apskričių žandarų valdybų viršininkui majorui Nikolajui Samoilovui.

Per palivarko žemes 1873 m. nutiesta geležinkelio atšaka RadviliškisKalkūnai. Panašiu metu žemė buvo perparduota Marijai Hompf. 1918 m. mirdama Marija visą turtą paliko įdukros sūnui Mikolajui Senkauskui. 1920 m. gegužę sudegė palivarko rūmai, todėl po kurio laiko Senkauskai išsikėlė. Po žemės reformos turtą išsikovojo senasis M. Senkauskas. Vėliau dalis buvo nusavinta, o likusi 1933 m. liepą atiteko Baliui ir Marijonai Kašponiams. Jie atgaivino ūkį ir dalį žemės 1936 m. pardavė Jurgiui Bukėnui.

1940 m. palivarko žemė buvo suvalstybinta ir išdalinta bežemiams ir mažažemiams. Pokario metais priklausė kolūkiui „Laukų spartuolis“, o vėliau – Byčių.

Sodyboje dar išlikę senų palivarko pastatų liekanų.

Kaimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palivarko žemėse kaimas pradėjo formuotis XIX a. viduryje. Vėliau buvusias palivarko žemes išpirko užsieniečiai ir valstiečiai Bukėnai. Bukonys priklausė Kupiškio valsčiui.

Jurgio Bukėno sodyboje buvo rengiami ir leidžiami slapti laikraščiai „Gojelis“, „Jaunimėlis“, „Liuosas-Laisvės kelias“, 19091918 m. buvo pažangaus jaunimo veiklos centras.

1918 m. pradinė mokykla. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1923 m. uždaryta ir perkelta į Žaidelius, o 1928 m. atkurta Jurgio Bukėno namuose. 1930 m. pavadinta Puponių mokykla, veikė iki 1938 m.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.sur.[3] 1942 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10]
12 21 5 13 8 2 13 5 4


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. BukonysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 280 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.