Briedės pienas
Briedės pienas (angl. moose milk, elk mil) – briedžių (lot. Alces alces) patelių organizme gaminamas pienas, kuriuo maitinasi briedžių jaunikliai. Tačiau Rusijoje ir Švedijoje egzistuoja ir komercinė briedžių pieno gamyba.
Briedės pieno savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Briedžių pienas turi daug riebalų (10%) ir sausųjų pieno medžiagų (21,5%), pagal Rusijos briedžių tyrimų rezultatus. Šiaurės Amerikoje briedžių tyrimai ne tokie išsamūs, bet jų rezultatai rodo, kad amerikinių briedžių piene sausųjų medžiagų kiekis dar didesnis.[1]
Briedžių laktacija vyksta nuo birželio iki rugpjūčio. Kokybiškais pašarais mintančių briedžių piene maistinių medžiagų kiekis didėja iki 25-osios laktacijos dienos, kada maisto medžiagų kiekis (taip pat ir riebalų bei mineralinių druskų) būna didžiausias, o po to iki laktacijos pabaigos mažėja.[2]
Palyginti su karvės pienu, briedžių pienas turi daugiau aliuminio, geležies, seleno ir cinko.[3]
Briedininkystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pieninė briedininkystė egzistuoja Rusijoje. Ivano Susanino sanatorija į savo pacientų davinį įtraukė briedžių pieną, nes manoma, kad briedžių pienas skatina spartesnį atsigavimą po ligų, pagerina chroniškomis ligomis sergančių ligonių būklę.[4]
Kai kurie Rusijos tyrėjai teigia, kad briedžių pieno, turinčio daug lizocimo, gėrimas mažina vaikų šansus susirgti gastroenterologinėmis ligomis.[5]
Manoma, kad Älgens Hus ('Briedžių namai') ūkis Bjurholme (Švedija), priklausantis Christeriui ir Ulai Johansonams (Christer and Ulla Johansson), yra vienintelis briedžių sūrio gamintojas pasaulyje. Ūkis cituojamo straipsnio parašymo metu turėjo tris melžiamas briedes, iš kurių pieno per metus pagamindavo apie 300 kilogramų sūrio. Sūris buvo parduodamas už maždaug 1000 JAV dolerių už kilogramą.[6] Sutrikdytos briedės pieno išsiskyrimas sustoja, tokiais atvejais 2 litrų pieno išmelžimas tyloje gali trukti iki 2 valandų.[7]
Rusijos briedžių tyrėjas Aleksandras Minajevas yra bandęs gaminti briedžių sūrį ir teigia, kad dėl didelio baltymų kiekio briedžių sūris pernelyg greitai kietėja.[8]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Geist, Valerius (1998), Deer of the World: Their Evolution Behaviour and Ecology, Stackpole Books, p. 157, ISBN 0-8117-0496-3
- ↑ Chalyshev A. (2002) Nutrient composition of milk from domesticated taiga moose during the lactation period[neveikianti nuoroda]
- ↑ Franzmann AW, Flynn A, Arneson PD (April 1976), Moose milk and hair element levels and relationships[neveikianti nuoroda], J. Wildl. Dis. 12 (2): 202–7
- ↑ Grocott, Jeff (24 December 1994), Elk’s Milk: Good for What Ails You, The Moscow Times. 24 December 1994
- ↑ Dorofeĭchuk VG, Kelekeeva MM, Makarova IB, Tolkacheva NI (1987), "[Protective properties of moose's milk and perspectives of its use in pediatric gastroenterology]" (in ru), Vopr Pitan (5): 33–5, PMID 3439068
- ↑ „Moose milk makes for unusual cheese“, The Globe and Mail, 26 June 2004
- ↑ Nobel, Carmen (2009-07-08) Moody Moose Make $420 Cheese: Big Spender
- ↑ "Moose Milking", National Public Radio, 28 June 2003. Nuoroda tikrinta 27 rugpjūčio 2007