Vroclavas
| Vroclavas lenk. Wrocław | |
|---|---|
 
| |
.jpeg) | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Žemutinės Silezijos vaivadija
|
| Miesto prezidentas | Jacek Sutryk |
| Gyventojų | 632 067 |
| Plotas | 292,82 km² |
| Tankumas | 2 159 žm./km² |
| Altitudė | 105–155 m |
| Pašto kodas | 50-001 iki 54-705 |
| Tinklalapis | Wrocław |
 Vikiteka |
Vroclavas |
| Kirčiavimas | Vròclavas (vok. Brèslavas) |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 1165 |
Vroclavas, iki 1945 m. lietuvių kalba vadintas Breslau (lenk. Wrocław, vok. Breslau, ček. Vratislav, veng. Boroszló, lot. Vratislavia, Wratislavia, Budorgis) – miestas-apskritis pietvakarių Lenkijoje, Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė. Išsidėstęs prie Odros (Oderio) upės. Išvystyta mašinų gamyba, chemijos, lengvoji, medienos, maisto pramonė. Yra universitetas, keletas mokslo institutų, Lenkijos mokslų akademijos leidykla ir biblioteka. Operos teatras, Silezijos muziejus, architektūros muziejus, rotušė (XIII–XVI a.), gotikinio stiliaus bažnyčios, Vroclavo zoologijos sodas ir kiti pastatai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo X amžiaus. 1261 m. miestas gavo Magdeburgo teisė. 1335 m. atiteko Čekijos karalystei. 1741 m. po Austrijos įpėdinystės karo atiteko Prūsijai. XIX a. miestas tapo pramonės centru ir svarbiu geležinkelio mazgu. Tai pagrindinis Silezijos regiono miestas. 1945 m. pagal Potsdamo konferencijos nuostatus miestas, kaip ir visa Silezija, atiteko Lenkijai. Mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją. Vietoj pabėgusių, išžudytų ir vėliau deportuotų vietinių gyventojų, į miestą pradėjo keltis lenkų kolonistai.
2006 m. Vroclavo Šimtmetinė salė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 2016 m. Europos kultūros sostinė.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Futbolo klubai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stadionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Miesto stadionas, kurio talpa 42 771 žiūrovas.
.jpg)
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kartu su lenkų repatrijantais po Antrojo pasaulinio karo mieste apsigyveno ir lietuviai. Nuo 1957 m., Vytauto Markevičiaus ir Česlovo Bankausko sukviesti, jie retkarčiais susirinkdavo, 1962 m. gegužės 2 d. užregistruota LVKD Vroclavo skyrius. Pirmuosiuose susirinkimuose dalyvaudavo apie 20 tautiečių, o kai nuo 1964 m. skyrius ėmė nuomotis patalpas, narių padaugėjo. 1965–70 m. susikūrė dainų ir šokių ansamblis Vilnelė, kuriame įvairiu laiku repetavo lietuvių ir lenkų saviveiklininkai: 27 dainininkai ir 126 šokėjai. Skyriaus patalpose veikė biblioteka, savo fonduose 1965 m. turėjusi apie 500 knygų. Vykdavo lietuvių kalbos kursai (vadovai Anastazija Damrauskienė, Stasys Žvirėla, Pranas Šarlonas). Nuo 1970 m. su miesto asdministracijos pagalba pradėtas leisti biuletenis Vroclavo lietuvis, išėjo keletas numerių. Nuo 1972 m. Vroclave reguliariai buvo aukojamos lietuviškos mišios, lietuvių išeivių kapelionais buvo kunigai A. Rūkšta ir A. Jurkevičius. Kartu švenčiami Vasario 16 d. minėjimai, vadinami cepelinų baliais. Vėliau LVKD skyriaus veikla ėmė gęsti.[2][3]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senamiestis
Universitetas
Bažnyčia
Vroclavo zoologijos sodas
Šimtmetinė salė
Nacionalinis muziejus
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014. [1]
- ↑ Vitalija Stravinskienė. Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944-2000 metais
- ↑ Mgr. inž. Kazimieras Černeckas. Iš Vroclavo lietuvių veiklos[neveikianti nuoroda]
| ||||||||||
.svg){kind=small}