Brenivinas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Brenivinas (isl. brennivín) – Islandijos alkoholinis gėrimas, laikomas šalies ženklu. Brenivinas gaminamas iš rauginamo bulvių minkštimo, gardinamas kmynų sėklomis. Kartais vadinamas svarti dauði 'juodoji mirtis'.
Žolelių mirkymas alkoholyje, kad šis taptų pagardintu alkoholiniu gėrimu, yra daugiametė visų Skandinavijos šalių liaudies tradicija.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gėrimo pavadinimo isl. brennivín 'degantis vynas' kilmė tokia pati kaip ir angliško brandy 'brendis' (iš ol. brandewijn), vok. Branntwein.
Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Brenivinas turi neoficialų nacionalinio gėrimo statusą, jis yra tradicinis viduržiemio šventės Þorrablót gėrimas, tačiau daugelis islandų geria jį retai. Gėrimas yra stipraus skonio, turi daug alkoholio (37,5 %), bet turi dviprasmišką reputaciją – nors Islandija garsėja dideliais mokesčiais alkoholiniams gėrimams, tačiau brenivinas yra vienas pigesnių gėrimų Islandijos parduotuvėse, todėl dažnai suvokiamas kaip alkoholikų gėrimas.
Brenivinas geriamas paragavus firminio islandų patiekalo hákarl (džiovinta duobėse kelis mėnesius fermentuota rykliena), kad „nuplautų“ specifinį skonį.
Brenivinas yra panašus į skandinavų akvavitą, ypač daniškąjį jo variantą, kuris vadinamas dan. brændevin (šved. brännvin, norv. brennevin).
Juoda etiketė buvo sukurta, kad žmonės mažiau gertų šį gėrimą. Etiketės centre rate pavaizduoti Islandijos kontūrai.