Boruškovcų mūšis
Boruškovcų mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: 1792 m. Rusijos-ATR karas Targovicos konfederacija | |||||||
1792 m. Rusijos-ATR karo mūšių žemėlapis | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
![]() |
![]() | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
![]() |
Michailas Kachovskis Aleksejus Orlovas Aleksandras Tormasovas | ||||||
Pajėgos | |||||||
6500 karių 12 patrankų |
5000 karių |
Boruškovcų mūšis (lenk. Bitwa pod Boruszkowcami, rus. Битва под Борушковцами = Битва под Деревичами) – 1792 m. birželio 14 d. (birželio 4 d. pagal Julijaus kalendorių) prie Boruškovicų kaimo (ukr. Борушківці, lenk. Boruszkowice) įvykęs Mykolo Vielhorskio vadovaujamų Abiejų Tautų Respublikos ir Michailo Kachovskio vadovaujamų Rusijos imperijos karinių pajėgų susidūrimas, vienas iš 1792 m. Rusijos-ATR karo (Targovicos konfederacijos) mūšių.
Traukdamosis nuo įsiveržusios Rusijos imperijos kariuomenės pagrindinės ATR pajėgos, vadovaujamos J. Poniatovskio, judėjo per Čantoriją į Polonę. Iš pietų jų judėjimą dengė T. Kosciuškos vadovaujama divizija. ATR kariuomenės gurguolė judėjo trumpiausiu keliu per Boruškovičius (lenk. Boruszkowice). Ją saugojo M. Velhorskio vadovaujamas apie 6,5 tūkst. karių dalinys, turėjęs 12 patrankų.[1] Gurguolė judėjo pelkėta miškinga vietove, kuri leido priešakiniams rusų daliniams pasivyti ir apsupti gurguolę iš flangų.
Gavęs žvalgybos pranešimą apie lenkų atsitraukimą M. Kachovskis pasiuntė du kazokų pulkus, vadovaujamus Aleksejaus Orlovo ir Aleksandro Tormasovo vadovaujamą kavalerijos dalį. Šios pajėgos pasivijo ir atakavo ATR pajėgų gurguolės ariergardą, kurį sudarė iki 1500 karių.[1][2]
Užsimezgusiame mūšyje, kuriame naudota ir artilerija, ATR kavalerijai pavyko apsiginti nuo pirmos rusų atakos ir organizuotai atsitraukti. Gurguolę ginti liko pėstininkai ir artilerija. Pėstininkai (apie 1 000 karių) ir artilerija visą dieną sėkmingai gynėsi nuo rusų atakų. Į vakarą rusams pavyko pritraukti pastiprinimą. ATR pajėgos pastiprinimo nesulaukė ir pradėjo atsitraukinėti apšaudomos priešo. vežimams riedant tiltu per pelkėtą Derevičkos upę šis nuo svorio sugriuvo[3] ir tilto nepervažiavusios pajėgos atsidūrė spąstuose.
Atsitraukimo metu ATR pėstininkai patyrė didelių nuostolių – rusų teigimu žuvo 981 karys, prarado 7 patrankas, dalį iždo, dalį gurguolės su maisto produktais. Rusų nuostoliai sudarė 98 karius.[3] Nepaisant to, šiuo mūšiu ATR pajėgoms pavyko keletui valandų sustabdyti rusų judėjimą ir pajėgų susijungimą.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Derdej, Piotr, Zieleńce-Mir-Dubienka 1792, Bellona, Warsaw, 2000, pp. 48-75.
- Генерал от инфантерии Михаил Васильевич Каховский (1734–1800), «Военная история 2-й половины XVIII века»
- Каховский, граф Михаил Васильевич (Большая биографическая энциклопедия), Большая биографическая энциклопедия, academic.ru
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Derdej, Piotr, Zieleńce-Mir-Dubienka 1792, Bellona, Warsaw, 2000, pp. 48-75.
- ↑ Каховский, граф Михаил Васильевич (Большая биографическая энциклопедия), Большая биографическая энциклопедия, academic.ru
- ↑ 3,0 3,1 Генерал от инфантерии Михаил Васильевич Каховский (1734–1800), «Военная история 2-й половины XVIII века»
|