Bona Dea

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bona Dea

Bona Dea (lot. geroji deivė) – romėnų mitologijoje viena iš deivių motinų, kurios vardas yra tabu. Pamaldos jos garbei vykdavo gegužės mėnesį šventykloje Aventino kalvoje, gruodžio mėnesį - aukščiausioj magistrato namuose. Magistrato žmona aukodavo deivei visos tautos vardu. Pamaldose dalyvaudavo vestalės ir ištekėjusios moterys; vyrams dalyvauti buvo draudžiama.

Bona Dea identifikuota su Fauno dukterimi, su Motina Žeme, Junona, Hekate, Ope. Ji siejama su mišku, augmenija, ypač vaistiniais augalais, magija. Bona Dea kultas buvo labiausiai paplitęs tarp žemesniųjų luomų atstovų, iš kurių dažnai būdavo kilę jos tarnautojai - ministrai ir magistrai. Kartais deivė budavo siejama miškų ir laukų dievu Silvanu. Jai skirtos giraitės, šventyklos su ugniakurais, veidrodžiai, buvę deivės burtų įrankiais. Bona Dea vaizduojama su gausybės ragu ir gyvatėmis.

Rubens - Mars et Rhea Silvia.jpg Romėnų mitologija