Boliviečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Boliviečiai
Oruro karnavalo dalyvės
Oruro karnavalo dalyvės
Gyventojų skaičius >10 mln. (?)
Populiacija šalyse Bolivijos vėliava Bolivija: >8,5 mln.
Argentinos vėliava Argentina: ~1 mln.
Brazilijos vėliava Brazilija: 0,5 mln.
Ispanijos vėliava Ispanija: 0,16 mln.
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,1 mln.
Kalba (-os) ispanų; t. p. kečujų, aimarų, gvaranių
Religijos krikščionybė (katalikybė, protestantizmas), indėniški ir sinkretiniai tikėjimai
Giminingos etninės grupės kečujai, aimarai ir kt. indėnai, ispanai; kiti lotynoamerikiečiai (ypač perujiečiai, ekvadoriečiai, čiliečiai)
Vikiteka: Boliviečiai

Boliviečiai (isp. Bolivianos) – daugiakultūrė tauta, susiklosčiusi Bolivijoje. Populiacija neaiški (visoje Bolivijoje gyvena 11 mln. žmonių, tačiau didelė jų dalis save tapatina su indėnų tautomis; XX a. II pusėje boliviiečiams priskirta 3,2 mln. žmonių). Be Bolivijos, taip pat gyvena išeivijoje Argentinoje, Brazilijoje, JAV, Ispanijoje, Čilėje. Šneka vietine ispanų kalbos šnekta, taip pat vartoja kečujų, aimarų, gvaranių kalbas. Didžioji dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai, yra protestantų (baptistų, metodistų, Septintosios dienos adventistų ir kt.), indėniškų ir sinkretinių tikybų išpažinėjų.

Boliviečių branduolį sudaro ispanų ir indėnų kilmės metisai (čolai), kurių skaičius auga asimiliuojantis dar gana gausioms indėnų bendruomenėms (kaničanų, kajuvavų ir kt.). Baltųjų skaičius nedidelis (~4 % šalies gyventojų), jie susitelkę daugiausia šalies rytuose, ypač Santa Kruse ir apylinkėse. Da yra ~1 % afrikietiškos kilmės boliviečių, kurie gyvena daugiausia Jungaso srityje. Tautinė savimonė išaugo po 1952 m. revoliucijos, kada įvykdyta žemės reforma, rūdynų nacionalizacija, sulygintos indėnų teisės.

Kultūrinę savimonę smarkiai lemia seniau čia gyvavusios Inkų imperijos kultūrinis sluoksnis.

Verčiamasi ariamąja žemdirbyste (ryžiai, kviečiai, cukranendrės, medvilnė, kava; Altiplane – bulvės, miežiai, kukurūzai ir kt.), ganykline gyvulininkyste (stambieji ir smulkieji raguočiai, lamos). Vystoma pramonė, amatai, metisai daugiau dirba samdomus darbus.

Materialiojoje kultūroje persipina europietiškos ir indėniškos tradicijos – pvz., būdingi kolonijinės architektūros statiniai su uždaru vidiniu kiemu, tačiau dažnai statomi iš plaušplyčių.[1] Muzikinėje tradicijoje vyrauja Andų muzika.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Боливийцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.