Bockai
| Bockai lenk. Boćki | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Bielsko apskritis |
| Valsčius | Bockų valsčius |
| Gyventojų | 1 519 |
| Pašto kodas | PL 17-111 |
Bòckai [1] (lenk. Boćki) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 18 km į pietvakarius nuo Bielsko ir apie 53 km į pietus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas įsikūręs šalia Nužeco upės. Kaime įsikūrusi Bockų Dievo Motinos parapija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[2][3] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[4][5] Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1502 m. Nuo XVI a. iki 1752 m. gyvenvietė priklausė Sapiegų šeimai, vėliau Potockiams. 1509 m. karalius Žygimantas Senasis suteikė gyvenvietei Magdeburgo teises. 1513 m. balandžio 13 d. įkurta Bockų Šv. Juozapo parapija. 1568 m. į miestą buvo pakviesti apsigyventi žydai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. 1571 m. mieste buvo 235 namai ir 1400 gyventojų. Ant upės stovėjo 4 malūnai. 1674 m. 54 % miesto gyventojų buvo unitai, 25 % katalikai ir 21 % žydai. XVII a. pabaigoje pastatyta Bockų Senoji sinagoga. XVIII a. pabaigoje mieste gyveno 1,513 gyventojai iš kurių 666 buvo žydai.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. 1807 m. pastatyta Bockų Naujoji sinagoga. XIX a. įkurtos Bockų Senosios žydų kapinės ir Bockų Naujosios žydų kapinės. 1860 m. gyveno 405 katalikai, 290 stačiatikiai ir 743 žydai. 1878 m. sausio 1 d. buvo 1900 gyventojų, iš kurių 1262 buvo žydai. XIX a. Bockai buvo miestelis Bielsko apskrityje.[6]
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1931 m. mieste gyveno 1158 katalikai, 763 žydai ir 421 stačiatikiai. 1934 m. birželio 13 d. Bockai prarado miesto teises ir buvo prijungti prie Lubino valsčiaus,[7] tuo metu kaime gyveno apie 2300 gyventojų, iš kurių 58 % buvo lenkai. Kaime stovėjo 400 namų. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bielsko rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1726 m. pastatyta Šv. Juozapo bažnyčia;
- 1828 m. pastatyta Bockų Dievo Motinos cerkvė;
- XVIII a. pastatyta Jono Nepomuko skulptūra;
- I pasaulinio karo vokiečių kareivių kapinės.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Dievo Motinos cerkvė -
Žydų Mikvos griuvėsiai -
Valsčiaus administracijos pastatas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Boćki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 270 psl. (lenk.)
- ↑ Dz.U. 1934 nr 48 poz. 420
- Kaimo tinklalapis (lenk.)
- Kaimo žydų istorija (lenk.) Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||