Blyškusis baravykas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Boletus impolitus
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Blyškusis baravykas (Boletus impolitus)
Blyškusis baravykas (Boletus impolitus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Baravykiečiai
( Boletales)
Šeima: Baravykiniai
( Boletaceae)
Gentis: Baravykas
( Boletus)
Rūšis: Blyškusis baravykas
( Boletus impolitus)
Binomas
Boletus impolitus
Elias Magnus Fries

Blyškusis baravykas (Boletus impolitus) – baravykų (Boletus) genties grybų rūšis, paplitusi europinės Rusijos centrinėje ir pietų juostose, Polesėje, Priekarpatėje; Vakarų Europoje reta. Ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[1]

Biologija ir ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Blyškieji baravykai auga vasarą ir rudenį lapuočių miškuose, parkuose, mėgsta kalkingą dirvožemį. Šiltesniuose kraštuose baravykai aptinkami po bukais, skroblais, ąžuolais, o Lietuvoje jie dažniausiai randami po ąžuolais. Tai ypač reta 1 (E) kategorijos rūšis prie išnykimo ribos, kurią galima išsaugoti tik naudojant specialiąsias apsaugos priemones. Šiuo metu žinomos tik dvi populiacijos:[2] Verkių ir Asvejos regioniniuose parkuose.[3]

Džiovinti blyškieji baravykai

Grybas valgomas, gali būti marinuojamas, džiovinamas. Kai kuriuose šaltiniuose aprašomas kaip pusiau valgomas dėl savo specifinio kvapo, šviežiame pavidale primenančio fenolį. Kvapas išnyksta išvirus ar išdžiovinus.

Kepurėlė siekia 5–15 (iki 20) cm, išgaubta, vėliau tampanti plokštesne. Odelė nesilupa, lygi, kiek raukšlėta, matinė, šviesiai rudos ar molio spalvos, drėgnu oru gliti. Vaisiakūnis tankus, nuo baltos iki šviesiai geltonos spalvos, prie kepurėlės apatinės (vamzdelinės) dalies ir kote žaliai geltonas. Atpjovus spalvos nekeičia. Kotelis šiurkštus, 5–15 cm aukščio, iki 6 cm storio, apatinėje dalyje storėjantis. Vamzdelių sluoksnis 1,5–3 cm, geltonas, ilgainiui tampantis alyviškai geltonu. Paspaudus spalvos nekeičia. Poros smulkios, apvalios, vėliau apvaliai dantytos. Sporų maišelis alyviškai geltonas, sporos 10–14×4–6 μm.

Sinonimai [4][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Boletus suspectus Krombh. 1836
  • Hemileccinum impolitum (Fr.) Šutara 2008
  • Leccinum impolitum (Fr.) Bertault 1980
  • Tubiporus impolitus (Fr.) P. Karst. 1882
  • Versipellis impolita (Fr.) Quél. 1886
  • Xerocomus impolitus (Fr.) Quél. 1888

Panašūs baravykai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gelsvakotis baravykas (Boletus appendiculatus) – valgomas, turi kūgišką, apačioje nusmailėjantį kotą, tamsesnę kepurėlę.
  • Kartusis baravykas (Boletus radicans) – kartus, nevalgomas, kiek šviesesnis, pamėlynuoja atpjovus.
  • Gražiakotis baravykas ([Boletus calopus) – kartus, nevalgomas, skiriasi ryškesniu kotu, mėgsta rūgštingą žemę.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]