Blarnio akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žmogus bučiuoja Blarnio akmenį

Blarnio akmuo arba Iškalbingumo akmuo (air. Cloch na Blarnan, angl. Blarney Stone) – akmuo, įmontuotas Blarnio pilies sienoje (Korko grafystė, Airija). Pasak legendos, Blarnio akmuo yra Skano akmens (angl. Stone of Scone) dalis, suteikianti iškalbos dovaną ją pabučiavusiam asmeniui.

1314 m. Dermoto Makarčio protėvis Kormakas, Blarnio pilies statytojas[1][2], iš Miunsterio išsiuntė kelis šimtus savo pavaldinių padėti Robertui I (Škotijos karaliui) Banokberno mūšyje (angl. Batle of Bannockburn) kautis su Anglijos karaliumi Eduardu II. Robertas I iškovojo pergalę ir, kaip padėkos ženklą, neva padovanojo Kormakui pusę Skano akmens (angl. Stone of Scone, dar vad. Likimo akmeniu), ant kurio senais laikais buvo vainikuoti Škotijos karaliai[3]. Tiesą sakant, tuo metu Skano akmuo jau buvo Anglijoje, Vestminsterio abatijoje.

Kad ritualas būtų atliktas teisingai, nepakanka paprasto bučinio: reikia specialiai pakibti (žr. nuotrauką) ant parapeto su padėjėjo pagalba. Taigi bučinys virsta realia rizika gyvybei. Tačiau daugelis žmonių atlieka šį ritualą.

2009 m. TripAdvisor iškalbingumo akmenį įvardijo kaip nehigieniškiausią traukos objektą pasaulyje[4].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]