Biva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bivos muziejaus ekspozicijoje

Biva (jap. 琵琶 = biwa) – japoniškas styginis muzikos instrumentas, panašus į liutnią. Turi kelias variacijas, būna su keturiomis arba penkiomis stygomis. Kildinamas iš kiniško instrumento pipos, kuris į Japoniją buvo atvežtas Nara laikotarpiu.

Iš pradžių biva naudota imperatoriaus rūmų ansambliuose. Vėliau išplito tarp paprastų muzikantų, naudota akompanuoti dainuojamuosius epus, balades apie karą ar kitus istorinius įvykius. Instrumentu taip pat grodavo ir samurajai.[1]

Biva yra populiarus instrumentas Japonijoje iki šių dienų. Jai skirtus kūrinius yra parašę ir šiuolaikiniai kompozitoriai, pavyzdžiui, Toru Takemitsu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Louis-Frédéric. Japan Encyclopedia. Harvard University Press, 2002, p. 77