Biržulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°46′1″ š. pl. 22°26′35″ r. ilg. / 55.76694°š. pl. 22.44306°r. ilg. / 55.76694; 22.44306

Biržulis
Vieta Telšių raj., Lietuva
Plotas 1,142 km²
Kranto linijos ilgis 10,37 km
Kilmė liekaninis
Vidutinis gylis 0,91 m
Didžiausias gylis 2,4 m
Įteka Varnelė, Nakačia
Išteka Virvytė

Biržulis – ežeras vakarų Lietuvoje, Telšių rajone, apie 5 km į šiaurės rytus nuo Varnių, Varnių regioniniame parke. Ilgis šiaurės – pietų kryptimi 3,6 km, plotis iki 1,3 km. Ežeras yra reliktas didžiausio, kada nors Žemaitijoje telkšojusio ežero. Prieš 13 000 metų jo plotas buvęs ~5000 ha, prieš 4000 metų – 2000 ha.

Ežero kranto linija (ilgis 10,5 km) vingiuota, gausu užutėkių. Krantai, ypač vakaruose, pelkėti, ten driekiasi plynaraisčiai, tik rytuose yra sausesnio kranto prieigų, kur veši pievos. Krantą sudaro 4 terasos, kurių plotis atitinkamai 0,5–1 m, 2–3 m, 5–7 m ir 8–10 m. Biržulio dugnas padengtas sapropelingu moliu, vakarinėse ir šiaurinėse įlankose susikaupęs dumblas ir molingas sapropelis, o palei rytinį krantą yra smėlio.

Vakaruose iš Lūksto ežero atiteka Varnelė (jos debitas >1 m³/s), pietuose įteka Nakačia (debitas 0,7 m³/s). Ežero šiaurėje išteka Ventos intakas Virvytė (2,9 m³/s). Rytiniame ežero dubens šlaite trykšta požeminio vandens šaltiniai (>1 m³/s). Vasarą ežero vanduo drumzlinas dėl molio ir fitoplanktono dalelių. Biržulis yra eutrofinio tipo ežeras, jo dugne ir pakrantėse gausu augalijos.

Biržulio pakrantės gyvenamos nuo mezolito laikotarpio. Aplinkinėse pelkėse rasta virš 40 akmens amžiaus stovyklų (Biržulio stovyklavietės). Dabar palei rytinį krantą įsikūrusios Pavandenės, Pabiržulio, Paežerio, Šakalinės gyvenvietės. Po 1954 m. įvykdytos melioracijos ežero vandens lygis nuslūgo 1,5 m, plotas sumažėjo ~600 ha[1].

Šaltiniai

  1. Rimvydas Kunskas. Biržulis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 259