Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
56°12′14″š. pl. 24°45′25″r. ilg. / 56.2040°š. pl. 24.7570°r. ilg.
- Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia | |
---|---|
Vyskupija | Panevėžio |
Dekanatas | Biržų |
Savivaldybė | Biržų rajonas |
Gyvenvietė | Biržai |
Adresas | Radvilos g. 5 |
Statybinė medžiaga | mūras |
Pastatyta (įrengta) | 1861 m. |
Stilius | vėlyvasis barokas |
Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia Lietuvoje, Biržuose, Vytauto g.2 (Rotušės a.2). Bažnyčia turi baroko ir klasicizmo bruožų. Ji buvo kelis kartus statyta ir griauta. 1853–1861 m. Jonas Tiškevičius pastatė mūrinę šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, stovinčią iki šiol.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 1500 m. Mikalojus II Radvila (1398–1509) pastatė pirmąją bažnyčią Biržuose. Bažnyčia buvo medinė, tačiau tiksli jos išvaizda nėra žinoma. Apie 1515 m., vyskupas Albertas Radvila (1478–1519) tarp Apaščios ir Agluonos upių pastatė kitą medinę bažnyčią, kuri stovėjo netoli dabartinės bažnyčios. 1553 m. pirmą kartą didžiojo Lietuvos iždo dokumentuose paminėta Biržų parapija. Šiame dokumente įamžinama, kad Biržų klebonas Jonas Virokovskis 1553 m. sumokėjo jam skirtą mokesčių dalį.
1564 m. Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584.) pasirinko protestantišką tikėjimą, todėl Biržų kunigaikštystėje persekiojo katalikus. 1580 m. pirmoji bažnyčia sunyko, o antrąją 1589 m. nugriovė Kristupas I Radvila (1547–1603). Tačiau 1674 m. Vilniaus vyskupas Steponas Pacas parašė laišką Biržų kunigaikštystės ekonomams, prašydamas, kad pastatytų katalikų bažnyčią ten, kur ji buvo, teigdamas, jog Biržų katalikai neturi patarnavimų. Būsimo Biržų katalikų parapijos administratoriumi paskyrė Andrių Maciejevičių, kuris pasirėmė jam suteikta katalikų bažnyčios teise ir jėga užėmė kunigaikščio dvarą, laikė pamaldas ir pastatė koplyčią.
1692 m. Biržų savininkė Liudvika Karolina Radvilaitė rėmė katalikus ir įrengė katalikų bažnyčią. Ji buvo medinė, nedidelė, su vienu altoriumi, neturėjo zakristijos. Varpinėje kabojo 3 varpai. Turėjo savo kunigą, kuriam mokėjo 400 auksinų per metus. Nuo 1684 m. veikė katalikų parapinė mokykla.[2]
1739–1742 m. Kunigaikštienė Ona Sanguškaitė-Radvilienė fundavo naujos bažnyčios ir klebonijos statybą. Naująją bažnyčią ji pavadino šv. Jeronimo vardu. Bažnyčia buvo medinė, su penkiais bokštais, turėjo penkis altorius. Ji stovėjo iki devyniolikto šimtmečio pradžios, kadangi tarp katalikų ir reformatų XVIII a. vyko religinės kovos, susirėmimai.
Kai bažnyčia sugriuvo, klebonas Kazimieras Pikturna su parapijiečiais 1811 m. pastatė laikiną medinę šv. Onos bažnyčią, kuri išliko iki dabartinės mūrinės bažnyčios statybos. Jos statybą skatino ir rėmė Jonas Tiškevičius, kadangi XIX a. pradžioje Biržai atiteko grafams Tiškevičiams. Bažnyčia buvo statoma pagal architekto Tomo Tišeckio projektą, o statybos darbus prižiūrėjo Laurynas Cezaris Anikinis (Anichini). 1860 m. Biržų bažnyčią pasveikino Žemaičių vyskupas M. Valančius. Ją pašventino 1861 m. M. Valančiaus sekretorius kunigas Justinas Dovydavičius.[3] Ji 1879 m. konsekruota. Bažnyčią sutvarkyti ir išpuošti daug padėjo klebonas Juozas Rimkevičius.
1901 m. įrengti vargonai (meistras Rodavičius). 1909 m. įsteigta „Saulės“ draugijos mokykla. Į Rusiją 1915 m. išvežti 4 varpai (po karo grąžinti mažesni). 1919 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. 1934–1946 m. klebonavęs dekanas Antanas Grigaliūnas (1893–1960) pastatė 2 aukštų kleboniją, suremontavo bažnyčią. Laikinasis administratorius kunigas Juozapas Bagdonas 1947 m. spalio 8 d. suimtas, nuteistas 8 m. kalėti (Vorkutoje; į Lietuvą grįžo 1954 m.). Klebonas Mykolas Juodelis (1907–1968) 1950 m. balandžio 30 d. suimtas, nuteistas 10 m. kalėti (Kazachijoje; į Lietuvą grįžo 1956 m.).[4]
Dabartinės bažnyčios architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia turi baroko ir klasicizmo bruožų. Bažnyčia yra halinė, stačiakampio plano (45×25 m), turi du bokštus, kurių aukštis su kryžiais siekia 43 m. Jos skliautai yra kryžminiai. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Bažnyčios centrinė nava 15 m pločio, šoninės – po 4,3 m pločio. Centrinės navos aukštis 15 m, šoninių – po 13,2 m. Yra dvi zakristijos, virš kurių padarytos emporos. Langai stačiakampiai su pusapskrite arka. Piliastrai, dvigubi karnizai pagyvina sienas viduje ir išorėje.[5]
Jos viduje yra saugomi paveikslai, įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Bažnyčioje yra įrengti 3 mūriniai altoriai. Klasikinio stiliaus mūriniuose altoriuose yra šv. Jono Krikštytojo (1861 m. nutapė dailininkas Vladislovas Majerovskis, drobė, aliejus), šv. Petro (1861 m. nutapė dailininkas Vladislovas Majerovskis, drobė, aliejus), Mykolo Arkangelo (1861 m. nutapė dailininkas Vladislovas Majerovskis, drobė, aliejus), šv. Jurgio (nutapė dailininkas Vaitiekus Gersonas, drobė, aliejus) paveikslai. Skulptūras ir gipsatūras darė skulptorius Pranciškus Andriolis. Į dailės paminklų sąrašą neįtraukti, bet vertingi meno kūriniai: paveikslas „Marija nekaltai pradėtoji“ (dailininkas Melnickis), arnotas (XIX a., Pacaitės-Tiškevičienės dovana bažnyčiai).
1901 m. statyti vargonai (meistras Juozapas Radavičius) neišlikę.[6] Bažnyčioje stovi vienas didžiausių pneumatinių instrumentų Lietuvoje, pagamintas lietuvių meistro Jurgio Astrausko (1935 m.).[7][8] Vargonai yra 28 registrų, trijų manualų, su pedalais.
Bažnyčios šventoriuje palaidoti dvasininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kanauninkas Juozapas Rimkevičius (1839–1918);
- Biržų vikaras ir klebonas Kazimieras Rimkevičius, (1878–1919);
- kanauninkas Vladislovas Kupstas, (1904–1970);
- kunigas Juozapas Laniauskas, (1892–1972);
- kunigas Antanas Gružauskas, (1920–1992);
- kunigas Bronius Strazdas, (1923–1996);
- kunigas Mykolas Stonys, (1912–2001);
- kunigas Dalius Tubys, (1964–2013).[9]
- kunigas Povilas Bartkevičius (1962 - 2022.12.06)
Fundatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mikalojus II Radvila (1398–1509). Pastatė bažnyčią apie 1500 m.
- Vyskupas Albertas Radvila (1748–1519). Pastatė bažnyčią apie 1515 m.
- Liudvika Karolina Radvilaitė (1667–1695). Pastatė bažnyčią apie 1692 m.
- Jonas Tiškevičius (1801–1862) Pastatė mūrinę šv. Jono Krikštytojo bažnyčią 1861 m.
Biržuose dirbę ir nemažai Biržams nusipelnę kunigai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kazimieras Pikturna 1811 m. pastatė naują medinę šv. Onos bažnyčią, kuri stovėjo iki 1861 metų, dirbo kunigu.
- Jonas Nagulevičius (1900–1992) – 1923–1933 m. dirbo Biržuose vikaru, kunigu, kapelionu ir lotynų kalbos mokytoju. Dirbdamas Biržuose parašė disertaciją „De mixtis religionibus“ („Apie mišrias religijas“), Biržuose įsteigė Ūkininkų sąjungos smulkaus kredito bankelį.[10]
- Antanas Deksnys (1906–1999) m. – dirbo Biržų vikaru, klebonu, vyskupu. Aktyviai dalyvavo Ateitininkų organizacijos veikloje, nuolat dirbo su jaunimu.
- Kazimieras Rimkevičius' (1878–1919) m. – Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, dekanas ir klebonas. vienas iš Biržų gimnazijos steigėjų.
Jis atidarė valdinę aukštesniąją pradžios (keturklasę) mokyklą, kurioje ir jis pats mokė vaikus. Taip pat įkūrė katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Biržų kuopą, Lietuvos moterų katalikių draugijos Biržų skyrių, buvo Biržų taupomai-skolinamosios draugijos tarybos narys, „Saulės“ švietimo draugijos aktyvus narys.[11]
- Kunigas Juozapas Rimkevičius (1839–1918) m. – padėjo sutvarkyti ir išpuošti Biržų bažnyčią.
- Kunigas Bronius Strazdas (1923–1996) m. – klebonas, dekanas. Rūpinosi tikinčiųjų sielovada. Jis buvo Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas ir Biržų dekanato dekanas. B. Strazdas įvedė Giesmių švenčių tradiciją Biržuose, atkūrė senelių namų veiklą.[12]
- Kunigas Mykolas Stonys (1912-2001) m. – rezidavo kaip altaristas Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijoje.[13]
- Kunigas Povilas Bartkevičius (1962-2022.12.06) m. – Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, 2003–2013 m. padėjo klebonui Daliui Tubiui.[14]
- Kunigas Jonas Morkvėnas (1977) m. – Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bei Suosto šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijų administratorius, laikinai eina Biržų dekanato dekano pareigas.[15]
- Vikaras, kunigas Normundas Figurinas (1993) m. – Biržų šv. Jono Krikštytojo, Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bei Suosto šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijų vikaras.[16]
Prie bažnyčios veikiančios organizacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jaunimo maldos grupė „Svajonių bažnyčia“;
- šeimos centras;
- katalikiškų šeimų klubas;
- katechetų grupė;
- katalikių moterų draugija;
- du chorai;
- atkurta prieš karą veikusi pranciškonų tretininkų šeima.[17]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Biržų turizmo informacijos centras.
- ↑ Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
- ↑ Biržų „Sėlos“ muziejaus medžiaga. Istorija. Biržų šv. Jono Krikštytojo parapija. Iš https://birzuparapija.lt/
- ↑ Biržų šv. Jono Krikštytojo parapija.
- ↑ V. Didžpetris, V. Cibulskas. Biržų Romos katalikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
- ↑ R. Gučas. Juozapas Radavičius. Visuotinė Lietuvių enciklopedija.
- ↑ Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vargonai.
- ↑ R. Gučas. Jurgis Astrauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija.
- ↑ A. Seibutis. Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Šiaurės rytai - nepriklausomas Biržų krašto laikraštis, 2012-11-13. Archyvuota kopija 2017-08-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jonas Nagulevičius. Anykštėnų biografijų žinynas, 2019-09-07
- ↑ Kazimieras Rimkevičius. Anykštėnų biografijų žinynas, 2014-06-15.
- ↑ Bronius Strazdas. Anykštėnų biografijų žinynas, 2016-09-15.
- ↑ Mykolas Stonys. Anykštėnų biografijų žinynas, 2018-10-17.
- ↑ Povilas Bartkevičius. Anykštėnų biografijų žinynas, 2016-06-23
- ↑ Jonas Morkvėnas. Anykštėnų biografijų žinynas, 2020-07-31
- ↑ R. Vaičekonienė. Vikaras Normundas apie kunigystės žavesį. birzietis.lt, 2020-08-10
- ↑ A. Seibutis. Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Šiaurės rytai - nepriklausomas Biržų krašto laikraštis, 2012-11-13. Archyvuota kopija 2017-08-03 iš Wayback Machine projekto.