Bioalyva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bioalyva iš kukurūzų atliekų

Bioalyva – tai iš biologinės kilmės žaliavų pagaminti tepalai ir alyva, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 70 % biologinės kilmės medžiagų ir kurie skirti vartoti transporto priemonių (mechanizmų) tepimo ir (ar) hidraulinėse sistemose.[1]

Šios alyvos ir tepalai gaminami iš augalinės ar gyvūninės kilmės riebalinių medžiagų. Bioalyva pakeičia naftos produktus. Gaunama cheminiame reaktoriuje pirolizės būdu iš biomasės naudojant sausąją distiliaciją, esant maždaug 500 °C temperatūrai. Bioalyva yra kietojo kuro sausosios distiliacijos produktų kondensatas, arba degutas. Paprastai jos sudėtyje yra per didelis deguonies kiekis, kad būtų laikoma angliavandeniliu, todėl ji gerokai skiriasi nuo kitų naftos produktų.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bioalyva naudojama vietoje skystojo iškastinio kuro, ateityje ši žaliava gali būti panaudota įvairioms biocheminėms medžiagoms ar transporto kurui gaminti, gyvenamųjų rajonų apšildymui arba gamybos technologijų pramonėje ir pakeisti iškastinį kurą,.[2] Bioalyvos naudojimas turi didelį teigiamą poveikį aplinkai, nes elektros energija, pagaminta naudojant bioalyvą, lyginant su iškastiniu kuru, sumažina šiltnamio efektą daugiau kaip 70 %.

Pirmąją pasaulyje pramoninę integruotą techninės bioalyvos gamyklą 2012 m. pradėta statyti Suomijoje.[3] Į objektą investuojama 20 mln. eurų. Bioalyvos gamybos žaliavas sudarys vietinių miškų medienos atliekos ir kita biomasė, kurios pagrindas – mediena.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • P. Janulis, V. Markevičienė, Biodegalų ir bioalyvų naudojimas Lietuvoje. VĮ Energetikos agentūra, Vilnius, 2004.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=11A2F6FD-3568-457D-BFE6-DCC41EB10B49[neveikianti nuoroda] Prekybos naftos ir bioproduktais taisyklės
  2. Zhu, Yunhua; Jones, Susanne B.; Schmidt, Andrew J.; Billing, Justin M.; Job, Heather M.; Collett, James R.; Edmundson, Scott J.; Pomraning, Kyle R.; Fox, Samuel P.; Hart, Todd R.; Gutknecht, Andrew; Meyer, Pimphan A.; Thorson, Michael R.; Snowden-Swan, Lesley J.; Anderson, Daniel B. (2021-04-01). „Microalgae Conversion to Biofuels and Biochemical via Sequential Hydrothermal Liquefaction (SEQHTL) and Bioprocessing: 2020 State of Technology“ (anglų). doi:10.2172/1784347. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)
  3. http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-24824/straipsnis/Fortum:-padetas-pradinis-naujos-eros-energetikos-sektoriuje-taskas?l=2&p=1 „Fortum“: padėtas pradinis naujos eros energetikos sektoriuje taškas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]