Bioakumuliacija
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Bioakumuliacija – nuodingos medžiagos organizme susikaupimas, kai į organizmą ji patenka greičiau (didesniu kiekiu) nei yra iš jo pašalinama.
Kuo didesnė tokios medžiagos pusėjimo trukmė, tuo didesnis chroniško apsinuodijimo pavojus, net jei nuodingos medžiagos koncentracija aplinkoje yra maža, tačiau toje aplinkoje būnama ilgesnį laiką.
Keli bioakumuliuotis linkusių žmogui nuodingų medžiagų pavyzdžiai: metilgyvsidabris, tetraetilšvino junginiai, DDT, stroncis-90, vitaminas A ir kt.
Kai kurios gyvūnų rūšys pritaiko bioakumuliaciją kaip gynybos mechanizmą: misdami nuodingais augalais arba gyvūnais, jie sukaupia pakankamai nuodų, kad atbaidytų plėšrūnus. Vienas pavyzdžių - Manduca sexta rūšies vikšras, mintantis tabako lapais ir sukaupiantis didelį kiekį nikotino.