Vidurio bikolų kalba
| Vidurio bikolų kalba Bikol Sentral | |
| Kalbama |  Filipinai |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | >2,5 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | austroneziečių malajų-polineziečių filipiniečių vidurio Filipinų bikolų |
| Rašto sistemos | lotynų raštas, basahano raštas (ist.) |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | bcl |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
 Vikipedija Vidurio bikolų kalba | |
Vidurio bikolų kalba (Bikol Sentral, Bikol Naga) arba tiesiog bikolų kalba – austroneziečių šeimos kalba, priklausanti malajų-polineziečių grupei, vartojama rytų Filipinuose gyvenančių bikolų. Kalbančiųjų skaičius – virš 2,5 mln. žmonių.[1] Kalba paplitusi daugiausia Bikolo regione Lusono salos pietryčiuose (Pietų Kamarineso, Šiaurės Kamarineso, mažiau Albajaus, Sorsogono provincijose), taip pat Buriaso saloje (Masbatės provincija) bei Katanduaneso saloje.
Pagrindinės tarmės: Kanamano (norminė), Nagos miesto, Partido, Tabako-Legaspio-Sorsogono, Virako ir Daeto.
Iki XVI a. pab. bikolų kalba buvo užrašoma basahano raštu (kilusio iš brahmi raštų). Šis raštas vietomis naudotas iki XIX a., tačiau plačiojoje vartosenoje įsigalėjo lotyniška abėcėlė. 1602–1611 m. pranciškonų vienuolis Markosas de Lisboa parengė bikolų kalbos žodyną (Vocabulario de la lengua Bicol).[2]
Vidurio bikolų kalboje gausu ispaniškų skolinių.