Bikūnų apylinkė (Anykščiai)
55°34′š. pl. 25°11′r. ilg. / 55.56°š. pl. 25.18°r. ilg.
.svg){kind=small} Bikūnų apylinkė
| ||
| Centras | Bikūnai (1950–1958) Naujieji Elmininkai (1958–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Anykščių valsčius | |
| Apskritis | Anykščių apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Anykščių rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Anykščių seniūnija | ||
Bikūnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje, netoli Anykščių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Anykščių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Anykščių rajonui.[2] 1954 m. prijungta Anykščių apylinkė ir dalis Stakių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Bikūnų panaikinta prijungiant ją prie Stakių apylinkės ir Storių apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Bolševiko“, „Anykščių šilelio“ kolūkiai ir Elmininkų bandymo stotis [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
57,35 | „Anykščių Šilelio“ kolūkis, „Bolševiko“ kolūkis [5] | 26 kaimai, 2 vienkiemiai | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 14
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 3–4
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 3–4
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 27