Bielsko žemė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bielsko žemė
lenk. Ziemia bielska

 

 

XIV a. – 1795
 

Žemė 1565 m. Palenkės vaivadijos žemėlapyje
Administracinis centras Bielskas
XIV a.-1513 Trakų vaivadija
1513-1793 Palenkės vaivadija (ATR)
1793-1795 Palenkės vaivadija (1793)

Bielsko žemė (lenk. Ziemia bielska; arba Bielsko apskritis[1]) – LDK Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki 1513 m. ir Palenkės vaivadijos 15131795 m. istorinis teritorinis vienetas egzistavęs dabartinės šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės regione. Centras – Bielskas. Žemė buvo dabartinės Palenkės vaivadijos Bielsko, Balstogės, Hainuvkos ir Monkų apskrityse bei nedidelėje pietinėje Augustavo ir Grajevo apskričių dalyse. Šiaurėje nuo 1343 m. žemės ribojosi su Prūsija. Vakaruose ribojosi su Viznos žemėmis ir Lomžos žemėmis, pietuose su Drohičino žemėmis ir Mielniko žemėmis, rytuose su Naugarduko vaivadija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai, kurių žemės buvo vadinamos Jotva.[2][3] Iki XIV a. vidurio dalis žemių priklausė Haličo-Volynės kunigaikštystei. XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Žemė buvo sudaryta iš trijų atskirų dalių. Pirmoji dalis tai Bielsko ir Suražo miestų apylinkės, kurios anksčiau priklausė Drohičino žemėms. Antroji dalis tai Švienck Strumianų gyvenvietės apylinkės, kurias XIV a. užkariavo LDK iš Mazovijos. Trečioji dalis tai Goniondzo miesto apylinkės, kurias XIII a. iš Mazovijos užkariavo kryžiuočiai vėliau perdavę šias žemes LDK. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. 1569-1793 m. ATR, Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijai. Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m. žemės priskirtos naujai sudarytai Palenkės vaivadijai. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. didžioji dalis šių žemės atiteko Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui ir nedidelė dalis rytinių žemių atiteko Rusijos imperijos Slanimo gubernijai.

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didesnės gyvenvietės: Augustavas, Balstogė, Branskas, Bočkai, Choroščas, Goniondzas, Jasionuvka, Kleščelė, Knišinas, Narevas, Orla, Raigardas, Suražas ir Tikocinas.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemė turėjo du atstovus Lenkijos Karalystės Seime.

Seniūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Бельскі павет. – LDK enciklopedija, T. 1 (Абаленскі — Кадэнцыя). – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя імя П.Броўкі, 2007. // psl. 688.
  2. http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
  3. http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
  • Z. Gloger, Dawna ziemia bielska i jej cząstkowa szlachta. Warszawa 1873 r. s. 2.
  • Marek Kietliński, Krzysztof Sychowicz, Wojciech Śleszyński: Kościoły a państwo na pograniczu polsko-litewsko-białoruskim (Źródła i stan badań) Białystok 2005. ISBN 83-88097-92-X